Branduolinių atliekų saugyklai išleisime per 7 mlrd. eurų

Tokią informaciją Seimo Audito komitetui pateikė Ignalinos atominės elektrinės atstovai. Tiesa, tokią sumą išleisime iki 2094-ųjų.

Atliekyno vietos atranka bus vykdoma iki 2035 m. ir kainuos 521 mln. eurų, vietos tyrimai ir licencijavimas (2036-2049 m.) - 1,281 mlrd. eurų, atliekyno statyba (2050-2070 m.) - 3,225 mlrd. eurų, atliekyno eksploatavimas 2071-2084 m. - 1,582 mlrd. eurų, atliekyno uždarymas (2085-2093 m.) - 477 mln. eurų.

Kaip aiškino Ignalinos AE atstovai, atliekynas reikalingas Lietuvoje susidariusioms ilgaamžėms radioaktyvioms atliekoms padėti (2 416 tonų panaudoto branduolinio kuro, 3 820 tonų grafito atliekų ir iki 10 000 tomų kitų ilgaamžių radioaktyvių atliekų).

„Vadovaujantis Jungtine panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyvių atliekų tvarkymo konvencija, galutinė atsakomybė už valstybės teritorijoje esančių ir susidariusių radioaktyvių atliekų tvarkymo saugą tenka valstybei. Konvencija numato, kad radioaktyvosios atliekos turi būti dedamos į atliekyną valstybėje, kurioje jos susidarė, arba šalys gali susitarti dėl vienos iš jų įrenginių panaudojimo kitų šalių interesams.

Lietuvos Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta, kad Lietuvoje susidariusios radioaktyviosios atliekos turi būti dedamos į atliekyną Lietuvos teritorijoje arba išvežamos į užsienio valstybėje esantį atliekyną.

Radioaktyviąsias atliekas galima išvežti tik į tas valstybes, kurios turi administracines ir technines galimybes jas priimti ir atitinkamas kontrolės ir priežiūros institucijas, taip pat struktūras, reikalingas radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) 2025 m. duomenimis, užsienio valstybės, kurių branduolinės saugos reikalavimai yra ne mažesni nei Lietuvoje, draudžia iš kitų valstybių į savo teritoriją įvežti radioaktyviąsias atliekas", - dėstė Ignalinos AE atstovai.

Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras SKARDŽIUS „Vakaro žinioms" sakė, kad Lietuva turėjo galimybę susiderėti, jog radioaktyviosios atliekos būtų saugomos ne Lietuvoje, nes jas paveldėjome iš SSRS.

„Tačiau kai stojome į ES ir mūsų vyriausiasis euroderybininkas buvo ponas Petras Auštrevičius, jis dėl to nesiderėjo. Negana to, jis dirbančią ir dar galėjusią ilgai saugiai dirbti atominę elektrinę sutiko uždaryti. Ne laikinai sustabdyti, o uždaryti. Ir visas to pasekmes, labai menkai prisidedant Europos donorams, prisiėmėme sau.

Dabar mes 2027-2032 metų periodui išsiderėjome 0,5 mlrd. eurų, nors realiai reikės tiek, už kiek būtų galima pastatyti naują atominę elektrinę - uždarymas kainuos apie 10-11 mlrd. eurų, kuriuos turėsime patys sukaupti. Ir dar giluminiam atliekynui kiek pinigų teks sukaupti. Ilgalaikio saugojimo atliekyną turėsime baigti 2065 m. ir į jį perkelti atliekas ir dabartinių talpų, kuriose radioaktyvios medžiagos yra sandėliuojamos 50 metų", - akcentavo A.Skardžius.

Šių metų spalį Sabatiškėse, šalia Ignalinos AE, pradėtas statyti naujas trumpaamžių mažai ir vidutiniškai radioaktyviųjų atliekų paviršinis atliekynas. Tai bus jau antrasis Ignalinos AE teritorijoje esantis galutinio saugojimo radioaktyviųjų atliekų atliekynas. Šiuo metu čia jau veikia anksčiau įrengtas trumpaamžių labai mažai radioaktyvių atliekų atliekynas, kurio atliekos taps nepavojingos po maždaug 100 metų.

Pasak Ignalinos AE vadovo Lino Baužio, šiuo metu jau išmontuota beveik pusę - 44 proc. - jėgainės įrangos. Pildomas labai mažai radioaktyviųjų atliekų atliekynas, tuo pačiu laikinose saugyklose jau kaupiamos ir labiau radioaktyvios atliekos, kurios nuo 2029 m. bus pradėtos talpinti naujai statomame atliekyne, o jį galutinai užpildyti turėtų iki 2040 metų.

Į naująjį atliekyną pateks atliekos, susidariusios išmontuojant Ignalinos AE - įvairūs metaliniai vamzdžiai, konstrukcijos, technologinė įranga, aušinimo sistemos elementai, taip pat sucementuotos skystosios atliekos ir kietosios sutvarkytos atliekos, išimtos iš senų saugyklų ir susidariusios jėgainės eksploatavimo metu. Atliekynas bus skirtas toms radioaktyviosioms atliekoms, kurių neįmanoma ar ekonomiškai nenaudinga visiškai dezaktyvuoti ar iki labai mažo aktyvumo lygio.

Atliekyną sudarys trys rūsių grupės - šiuo metu statomi du iš jų su visa reikalinga įranga, skirta radioaktyviųjų pakuočių priėmimui, apibūdinimui ir saugiam patalpinimui. Bus įrengtas technologinis pastatas su betono mazgu, kuriame konteineriai bus užbetonuojami.

Naujasis atliekynas suprojektuotas pagal aukščiausius Europos radiacinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimus. Atliekyno koncepciją parengė Prancūzijos nacionalinė radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra ANDRA, kurios analogiškas, tik dešimt kartų didesnis atliekynas eksploatuojamas Prancūzijoje.

Atliekyno konstrukcija - daugiasluoksnė antžeminė betoninė struktūra, atspari išoriniams poveikiams, įskaitant žemės drebėjimus ir netgi ekstremalius scenarijus, pavyzdžiui, lėktuvo kritimą. Projekto vertė - 128 mln. eurų (be PVM).