Baltijos šalys: lietuviai skolinasi rečiau, bet didesnes sumas

Surinkti duomenys taip pat atskleidžia, kad lietuviai, lyginant su latviais ir estais, atsakingiau skolinasi – tai daro rečiau, bet didesniais kiekiais.

„Sprinter tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad ateinančius metus optimistiškai vertina ir tokias pat išlaidas kaip įprastai planuoja 28 proc. Lietuvos gyventojų, 22 proc. latvių ir 21 proc. estų.

Anot „GF banko“ vyriausiojo finansų pareigūno Valdo Bernatavičiaus, optimizmą kitiems metams gali lemti teisiniai pasikeitimai, pavyzdžiui, antrosios pensijų pakopos reforma ir kiti faktoriai.

„Lietuviai pagal optimizmą gerokai lenkia savo kaimynus – tiek latvius, tiek estus. (...) Tai gali nulemti keletas faktorių. Laukiami pakeitimai teisinėje, mokestinėje bazėje, tokie kaip pensijų antrosios pakopos reforma, kuri leis žmonėms atsiimti pinigų“, – žurnalistams aiškino V. Bernatavičius.

„Kitas dalykas – finansinė situacija, kuri yra dabar ir buvo praeityje. (...) Žmonės vertindami savo ateitį, įsivertina tai, kaip jie gyvena dabar, pajaučia skirtumą lygindami savo gyvenimą dabar ir anksčiau bei projektuoja tai į ateitį“, – samprotauja ekspertas.

Pesimistiškai ateinančius metus vertina 20 proc. lietuvių, 25 proc. latvių ir 27 proc. estų. Labai sunkių metų, kai tektų susiveržti diržus, tikisi 11 proc. lietuvių, 11 proc. latvių ir 15 proc. estų.

Tiesa, didžiausia dalis Baltijos šalių gyventojų, nors ir yra optimistiškai nusiteikę, ketina bent kuriam laikui riboti nebūtinas išlaidas – lietuvių imtyje taip jautėsi 41 proc. respondentų, latvių – 42 proc. ir 37 proc. estų.

Skolinasi rečiau, bet didesnes sumas

Tyrimas taip pat atskleidė, kad Baltijos šalių gyventojų skolinimosi įpročiai pastebimai skiriasi. Duomenys rodo, kad lietuviai skolinasi rečiau, tačiau dažniau renkasi didesnes paskolas.

„Galėčiau sakyti, kad kalbant apie paskolas, lietuviai yra turbūt atsakingiausi Baltijos šalyse. Jie rečiausiai ima paskolas – kartą per metus ar net rečiau“, – teigia „GF banko“ generalinis direktorius Justinas Muleika.

Apklausoje 14 proc. lietuvių nurodė ėmę daugiau kaip 7,5 tūkst. eurų vartojimo paskolas.

Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje taip atsakė po 11 proc. respondentų. 5 tūkst.–7,5 tūkst. eurų paskolas buvo paėmę 11 proc. lietuvių, 7 proc. latvių ir 9 proc. estų.

„Auganti ekonomika didina gyventojų galimybes skolintis, o kylantis kainų lygis didina vartojimo paskolų poreikį. Pavyzdžiui, vidutinė vartojimo paskola mūsų banke per penkiolika metų išaugo apie 11,5 karto. Šį augimą iš dalies lėmė vidutinio atlyginimo didėjimas – jis augo apie šešis kartus. Tačiau paskolų sumos augo sparčiau nei atlyginimai“, – aiškina J. Muleika.

Anot jo, tyrimo rezultatai rodo, kad lietuviai, dažniau imdami didesnes paskolas, jas skiria būtinųjų poreikių tenkinimui ir rečiau – nebūtiniems pirkiniams.

Lietuvoje ir Latvijoje dažniausia vartojimo paskolų paskirtis – namų ir buitinės technikos įsigijimas. Taip nurodė 45 proc. lietuvių, 43 proc. latvių ir 38 proc. estų. Estijoje dažniausia paskirtis – transporto priemonės pirkimas (42 proc. estų, 40 proc. latvių ir 36 proc. lietuvių).

Trečioje vietoje visose šalyse – būsto remontas (jį nurodė 29 proc. lietuvių, 31 proc. latvių ir 34 proc. estų).

Apžvelgiant tyrimo duomenis taip pat pastebėta, kad Latvijos ir Estijos gyventojai dvigubai dažniau nei lietuviai skolinasi kelionėms, atostogoms, studijoms ar asmeninėms reikmėms.

Asmeniniams poreikiams skolinasi 11 proc. lietuvių, 20 proc. latvių ir 21 proc. estų; kelionėms ir atostogoms – 9 proc. lietuvių, 16 proc. latvių ir 18 proc. estų. Dažniau kelionėms skolinasi Rygos bei Talino gyventojai.

„GF banko“ užsakymu atlikto tyrimo metu apklausta 423 respondentai iš Lietuvos, 419 respondentų iš Latvijos ir 409 respondentai iš Estijos nuo 18 iki 75 metų amžiaus, ėmę vartojimo paskolą / pirkę lizingu, naudojant kombinuotą metodą: CATI (Computer Assisted Telephone Interview) ir CAWI (Computer Assisted WEB Interview). Tyrimą 2025 m. rugsėjo 22-30 dienomis atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.