Atpiginti traukinių bilietai žmonių per daug nesužavėjo

Iš Vilniaus vietinio maršruto traukiniais galima pasiekti Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Ignaliną, Turmantą, Trakus, Marcinkonis, Keną, Vilniaus oro uostą ir Jašiūnus. Iš Kauno galima traukiniais pasiekti Marijampolę, Kybartus. Iš Panevėžio - Radviliškį ir Šiaulius, o iš Klaipėdos - ir Mažeikius. Traukiniu galima nuvažiuoti į Kretingą ir Šilutę.

Bilietai, palyginus su Vokietija, taip pat nėra pernelyg brangūs.

Pavyzdžiui, jei kelionė iš Kauno į Vilnių prieš laikiną atpiginimą kainavo 8,60 Eur, tai maždaug tokio paties ilgio kelionė greituoju traukiniu iš Hanoverio į Bremeną jau kainuotų 43 Eur.

Tiesa, greitasis traukinys šiam atstumui įveikti sugaištų tik apie 45 min., o mūsiškiai traukiniai lėtesni.

Per menkas tinklas

Vokietijoje yra gerai išvystytas geležinkelių tinklas, bet Lietuvoje yra daug vietų, kur geležinkelio nėra, todėl apie 98 proc. vietos keleivių perveža autobusai. Be to, gyventojai mieliau sutiktų pigiau važinėti traukiniais vasarą, kai prasideda uogų ir grybų sezonas. Pvz., norėtų pigiau pasiekti Marcinkonis, o iš jų - Dzūkijos pušynų grybus.

Kaip viešai teigė Vilniaus universiteto ekonomikos mokslų daktaras, docentas Algirdas Bartkus, jeigu mes turėtume tokį didelį geležinkelių tinklą kaip Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, kai iš Bavarijos (Vokietija) užkampio gali lengvai pasiekti Prancūziją, tai bilietų atpiginimas duotų žmonėms šiokį tokį poveikį.

Tada gali važiuoti ne savo transportu ir sutaupyti benzino ar dyzelino. Bet Lietuvoje geležinkelių tinklas labai retas. Iš Vilniaus, Kauno nėra tiesioginio susisiekimo su Panevėžiu, Ukmerge. Iš Vilniaus į Šiaulius ir į Klaipėdą per dieną yra tik 4-5 reisai.

Todėl, anot A.Bartkaus, traukinių bilietų laikinas atpiginimas neduos didelio ekonominio efekto ir suveiks tik kaip kompresas ligoniui.

Įpročių nepakeis

Kita vertus, gal žmonės, kelis mėnesius pabandę važinėti traukiniais ir pajutę tokio keliavimo privalumus, ateityje važinės traukiniais ir tada, kai teks mokėti visą bilieto kainą? Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Kiršienė visgi sakė nemananti, jog traukinio bilietų atpiginimas pakeis keliavimo įpročius.

„Visi žmonės traukiniais važinėja - ir medikai, ir ne medikai, o mūsų pagrindinis pageidavimas yra atlyginimų didinimas, - kalbėjo R.Kiršienė. - Šildymas, transportas, įvairios kitos paslaugos - tai liečia visus gyventojus, o mes, medikai, turime nacionalinę sveikatos sutartį, kur turime gauti dvi savišvietos ir tris sveikatinimosi dienas - būtent tai yra mūsų pasiekimas, o kitos kažkokios galimos lengvatos - jos liečia visus žmones.

O dėl traukinių bilietų, tai traukiniais nei į Grigiškes, nei į Elektrėnus nenuvažiuosi į darbą, o medikai po visą Lietuvą važinėja, kur nėra geležinkelių.

Paprastai tokias keliones apmoka gydymo įstaigos. Ar norėtume lengvatų teatro bilietams, knygoms? Kai buvo kovidas iš tikrųjų buvo medikams skirtos visokios lengvatinės akcijos, tačiau epidemija juk pasibaigė."

Vis šis tas

Svarbaus geležinkelių mazgo - Radviliškio miesto seniūnas Justinas Pranys sakė manantis, jog žmonės pasinaudos traukinių bilietų atpiginimo paslauga.

„Vis tiek žmonės iš Radviliškio kasdien važiuoja į Šiaulius dirbti ar dėl kitų priežasčių, todėl ta finansinė paskata, - svarstė J.Pranys, - manyčiau, kad yra vertinga.

Nemažai žmonių važiuoja dirbti į Šiaulius, tik nežinau, kokia dalis važiuoja savo transportu, o kas - traukiniais. Nepasakyčiau, kad traukiniais tik vyresni važinėja. Ne, nebūtinai.

Važinėja tie, kurių darbai arčiau Šiaulių geležinkelio stoties ar Radviliškyje arčiau geležinkelio gyvena. Ar žmonės po dviejų mėnesių lengvatos aktyviau persės į traukinius?

Kad labai daug persės, nesu tikras, bet jau dabar važinėjantiems traukiniais yra finansinė pagalba, sutaupys dėl nuolaidų šiek tiek pinigų.

Traukinys į Šiaulius apie 10 kartų per dieną važiuoja, o vasaros laikotarpiu, kai mokiniams atostogos, daro geležinkelininkai įvairias akcijas, kad keleivių padaugėtų. Padaugėja ir važiuojančių iš Radviliškio. Šįkart vasaros nelaukta, kad bilietai atpigtų."

Komentuoja Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas Kęstutis MAKARAVIČIUS:

Lengvatų daug kur reikėtų, pradedant nuo medicininės sferos, kad tą lupikavimą uždraustų. Bet sveikatos apsaugos ministrė per vieną iš paskutinių susitikimų mums prasitarė, kad daug metų buvo finansuojama privati medicina, o dabar pradėsime labiau finansuoti valstybinę.

Tai kyla klausimas - kodėl iki šiol buvo daugiau finansuojama ne valstybinė, bet privati medicina? Manau, kad kažkokie lobistai tenai sužaidė, todėl ir gręžia iš mūsų pinigus privačiai medicinai. O mums reikėtų medicinoje bet kokių lengvatų, kad tik galėtume jomis pasinaudoti.

Ir kuo greičiau pasinaudoti, nes vyresniame amžiuje tai labai aktualu, kuo operatyviau gauti paslaugą, o ne kai skrodimą paskiria. Pavyzdžiui, magnetinio rezona nso tyrimą gausi tik po pusės metų ar dar ilgiau. Aš pats buvau pas kardiologą užsirašęs, tai paskyrė man vizitą tik po 7-ių mėnesių.

Bankai taip pat daro su mumis, ką tik nori, kelia įkainius. Nors atsirado bankų solidarumo mokestis, skirtas karinei pramonei paremti, tai logiškai galvojant, bankų pelnas turėtų būti mažesnis, bet atsiradus šitam mokesčiui, bankų pelnai išaugo iki kosminio dydžio. Kieno sąskaita? Tai aišku, kad mūsų sąskaita!

Dabar sužinojome, kad balandžio- gegužės mėnesiais galėsime pigiau važinėti traukiniais. Tai geriau vienareikšmiškai, bet aš nesu išgirdęs motyvų, kuo vadovaujantis tai nuspręsta. Noriu suprasti tą logiką.

Gal šiokią tokią kaltę jaučia prieš senjorus, kai įvedė bilietomatus? Tiesa, po to mus, Pagyvenusių žmonių asociaciją, „Lietuvos geležinkeliai" pas save pasikvietė ir atsiprašinėjo, kad nepagalvojo apie senjorus, apie socialiai pažeidžiamas grupes, ar jiems bus patogu taip pirkti bilietus.

Iš tikrųjų nuoširdžiai atgailavo, tai gal šiuo atveju, atpiginus traukinio bilietus, buvo parodytas toks gražus gestas? Bent tuo užsidėjo pliusiuką, kad pasižiūrėkite - mes vieninteliai iš valstybinių struktūrų pasirūpinome socialiai jautriais žmonėmis. Jei ne visam laikui, tai bent laikinai.

Kokių reikėtų mums lengvatų? Aktuali yra kompensacija už dantų protezavimą. Anksčiau kompensacija siekė 560 eurų, dabar - apie 700 eurų, postūmis yra, bet vis tiek tos kompensacijos mažos, juolab kai pas valstybinius odontologus sunku gauti normalų, tenkinantį rezultatą, o privačiose klinikose - labai brangu.

Mano pažįstama iš Vilniaus važinėjo dantų protezuoti į Biržus. Važiavo 8 kartus pirmyn ir atgal, tačiau vis vien stipriai finansiškai apsimokėjo. Susitvarkė dantis daug pigiau nei Vilniuje, nors medžiagų kainos turėtų būti vienodos.

Todėl nieko keisto, kad žmonės važinėja tvarkytis dantų ir į Baltarusiją.

Dar viena neišspręsta problema - kiek buvo kalbėta apie bankinių įkainių kaitaliojimą ir kad klientams būtų palikta gyvos eilės alternatyva, nes ne visi sugeba užsiregistruoti internetu.

Europos Sąjungos statistika rodo, kad tik 16 proc. Lietuvos senjorų moka bent primityviame lygmenyje naudotis išmaniosiomis technologijomis, todėl reikėtų kitiems palikti ir kitokią užsiregistravimo alternatyvą.

Bet valdžios institucijos kažkaip keistai į tai žiūri. Sako, kad negali kištis į privačius bankų verslo reikalus. O jūs ir nesikiškite. Jūs tik išleiskite Seime atitinkamą įstatymą - ir privatus verslas turės prisitaikyti.

Bet kai valdiškoms institucijoms pasakai sprendimo būdą, jos vis vien delsia. Todėl nieko nuostabaus, kad įstatymas popieriuje užima 7 cm, o to įstatymo papildymai, pataisos - 4 metrus. Nesugeba net normalaus įstatymo išleisti, kurio nereikėtų kas kelis mėnesius keisti ir pataisomis apdėti!