Žemaitaičio linksmas čardašas su vengrais ir liūdnoji Nausėdos rapsodija

Praėjusį pirmadienį Šiauliuose susitikęs su Vengrijos užsienio reikalų ir prekybos ministru. Antruoju asmeniu Vengrijoje. Ir savo poelgiu sukėlęs provincialią isteriją.

Tik ne vengro, bet mūsiškių. Esą ėmęsis akiplėšiškos iniciatyvos perimti užsienio politikos vairą. Vykdyti alternatyvią politiką. Matomai iš kažkur prašapusio oficialaus valstybės vairininko Gitano Nausėdos.

Ir iš irgi šiuo metu viešai nematomo G. Nausėdą vairuojančio Frederiko Jansono. Ir, aiman, į JAV laikinai prašapusio užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio.

Atsakingi asmenys patys atidavė savo žaislą, o dabar purkštauja. Įsivaizduokime, jog valstybė yra didžiulė troba ir į ją nutaria užsukti kažkoks taikingas svečias.

Įeina į trobą - o jos svarbiausias šeimininkas tirta užsidaręs kamaroje ir vaizduoja, kad jo nėra. Nors ir gėdijasi, bet vis vien tirta, slepiasi. Kūkčioja, nes rakandų kamaroje daug, tačiau nėra taip būtino Frederiko.

Vienatinio galinčio patarti, padrąsinti. Be to, trobos šeimininkas laikinai nežino, kaip elgtis su Vengrija. Ar taip, kaip Briuselis, ar taip, kaip Donaldas Trampas (Donald Trump). O ir K.Budrys, lyg tyčia, Amerikoje. Tad geriau praleisiu savo Ameriką pirtyje, atsiprašau, kamaroje. Pabūsiu Lietuvos prezidentu kameriniu pavidalu.

Ir štai - po mūsų valstybę žingsniuoja antrasis asmuo Vengrijoje. Kažkur, netoliese Kryžių kalno, aptinka Šiaulius. Čia pasitinka prezidentas. Sprendžiant iš nuotraukos, lyg ir ne tas. Ūgiu šiek tiek mažesnis. Bet ir žvalesnis. Na, tiek žvalus, kad vos nustygstantis!

Kolegos ministrai ignoravo

O kaip kitaip? Juk keistoka situacija! ES narės Vengrijos užsienio reikalų ir prekybos ministras Peteris Sijartas (Peter Szijjarto) ne šiaip prasmunka pro koncertiną, bet legaliai atvyksta į ES narę Lietuvą. O su juo nesusitinka joks mūsų valstybės ministras. Tik užsienio reikalų viceministras. Ir tai ne Vilniuje, o Šiauliuose.

Kolega K.Budrys - Vašingtone. Kolega krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas - nė paros neturintis naujagimis. Kolega ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas matomai apie vengro ministro lankymąsi net neinformuotas.

Premjerė taip pat išvykusi. Tad kaip jaustis vengrui, papuolusiam į visišką Lietuvos politinę dykrą? Jį ignoruojančią? Nors vengras atvyko su delegacija.

Galų gale, toks mūsų valdžios ignoravimas - tai ir vengrų karių, atliekančių NATO oro policijos misiją, pažeminimas. Tad reikėtų tik džiaugtis, jog dviprasmišką situaciją išgelbėjo R.Žemaitaitis. Šiauliuose susitikęs su P.Sijartu ir kartu papietavęs restorane. Sąskaitą apmokėjo patys vengrai.

Kolegos Seimo nariai ignoravo

O galėjo būti kitaip! Pavyzdžiui, su Vengrijos užsienio reikalų ir prekybos ministru galėjo susitikti visi vienuolika Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) narių.

Bent aprodyti Vilniaus universitetą ir priminti, kad jį įkūrė vengras karvedys, Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius Steponas Batoras (Istvan Bathory). Vedęs mūsiškę Oną Jogailaitę. Bet ne, P.Sijartą sutiko tik Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys R.Žemaitaitis.

Beje, nė vienas Seimo URK narys nėra įsirašęs į parlamentinę tarptautinių ryšių grupę su Vengrijos Respublika. Tai irgi daug ką pasako. Kas galėtų paneigti, jog tai nėra savotiška „cancel", tai yra, atstūmimo, atmetimo politika? Įsiteikiant Briuseliui.

Ir nieko keisto. Esame labai skirtingi. Vengrai pirmieji ES uždarė savo valstybės sieną, užsitvėrė tvora, kad pro ją neprasmuktų arabų „inžinierių" srautai. O Lietuva uždarė savo valstybės sieną, kad pro ją neprasmuktų lietuviškų vilkikų srautai.

O dabar visi įsižeidė!

Tad visi tyliai prakiūtojo, pralaukė, kol P.Sijartas išvyks namo, o tada - ėmė ūžauti! R.Žemaitaitis - džiaugsmingai. Socdemai - priekaištingai. G.Nausėda - pasipiktinęs.

Anot G.Nausėdos, R.Žemaitaičio kalbos, kvestionuojančios Lietuvos užsienio politikos kryptis, yra netoleruotinos. Esą R.Žemaitaitis bando kurti alternatyvią užsienio politiką.

O buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis netgi pareiškė, jog R.Žemaitaitis pasityčiojo iš Lietuvos užsienio politikos. O kaip? Gal kad už pietus Šiaulių restorane neužmokėjo?

Kam tos per skambios frazės ir per dideli apibendrinimai? Vengras maloniai pabendravo su maloniu „Nemuno Aušros" pirmininku. Pavadino jį prezidentu.

Kol tikrasis prezidentas galimai kiūtojo kamaroje. Vengras galimai apsikeitė su R.Žemaitaičiu asmeniniais kontaktais ir maloniai išvyko.

Jei malonūs asmeniniai pabendravimai ir malonios kalbos ką nors itin reikštų užsienio politikoje, tai Šiaurės Korėjos diktatorius, kadaise maloniai pasiglėbesčiavęs su pirmosios kadencijos Donaldu Trampu, jau seniai būtų maloniai patižęs. Rašytų eiles apie bitutes.

Aliaksandras Lukašenka glėbesčiuojasi su visais į Minską atvykusiais D.Trampo patikėtiniais. Jie taipogi maloniai glėbesčiuojasi su bet kuo. Bet baltarusiams tikrai neatrodo, jog jų batka prieš „imperialistus ir fašistus" ištižo.

Tad tas mūsiškių politikų sujudimas, pasipiktinimas, kad R.Žemaitaitis pradėjo savo mažąją, alternatyvią politiką, yra tik šiaip sau. Vietinės reikšmės ir gerokai pervaidintas pasipiktinimas.

Nes nuo to, jog vienos partijos lyderis Šiauliuose susitiko su kitos ES valstybės ministru ir su juo papietavo, gali keistis tik asmeniniai kulinariniai įpročiai.

Bet ne Vyriausybės programoje suderinta užsienio politika. Nebent ta Lietuvos užsienio politika pati savimi nepasitiki. Linguoja į šonus. Todėl ją iš vėžių gali išmušti vos vienas vengras. Ar net Švenčionienė.

Jei bendrauja miestai, pavyzdžiui, Klaipėda su Debrecenu (Vengrija), tai lygiai taip pat bendrauja ir politinės partijos. Visos ieško savo ideologinių atitikmenų.

Bendro požiūrio į šeimą, Stambulo konvenciją, savarankišką politiką ir t.t.

Pavyzdžiui, dabartinis konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas kadaise kvietė į renginius Vokietijos partiją „Alternatyva Vokietijai" (AfD). Ši partija laikoma radikalia kraštutinės dešinės partija. Galimai radikalesnė nei Viktoro Orbano „Fidesz".

Matyt, politikus labiau piktina tai, jog R.Žemaitaitis nuolat sugeba išlikti matomas ir neprognozuojamas. Šokiruoti. Nestandartiškai pasielgti. Būtent į tokius visuomenei nenuobodžius asmenis ir nukreipiami televizijų prožektoriai bei vaizdo kameros. O blankesniems kolegoms lieka tik pavydėti.