1 nuotr.Vyriausybei svarstant apie papildomų antiinfliacinių priemonių taikymą, biudžeto deficitas neturėtų būti dar labiau didinamas, pabrėžia Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Saulė Skripkauskienė.
„Daug erdvės brangioms priemonėms tikrai nėra. Siekiant kainų stabilumo, visos valdžios sektoriaus išlaidų priemonės turėtų būti kompensuojamos pajamų priemonėmis. Arba, jeigu tai yra valdžios sektoriaus pajamas mažinančios priemonės, tai atitinkamai turėtų koreguotis išlaidos“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje kalbėjo S. Skripkauskienė.
Valstybinio audito institucijos atstovė pažymi, kad 8 proc. viršijanti grynoji metinė infliacija, skaičiuojama atmetus labiausiai kintančių komponenčių, kaip energetikos ar maisto kainų įtaką bendram rodikliui, vasarį taip pat žymiai viršijo kitų Europos šalių vidurkį.
Pasak jos, prie tokio grynosios infliacijos augimo prisidėjo ir tai, kad einamosios biudžeto išlaidos kasmet augdavo sparčiau nei potencialus bendrojo vidaus produkto augimas. Todėl, pažymi Valstybės kontrolės atstovė, tokių priemonių, kaip akcizų kurui ar pridėtinės vertės mokesčio (PVM), mažinimas taip pat veikiausiai prisidėtų prie tolesnio auginimo.
„Horizontalios priemonės taip pat gali skatinti vidaus paklausą ir taip jau aukštoje infliacijos aplinkoje“, – pabrėžė S. Skripkauskienė.
ELTA primena, kad pagal gruodį patvirtintą valstybės biudžetą valstybės išlaidos, įskaičius ir ES lėšas, iš viso turi siekti 16,63 mlrd. eurų, pajamos – 14,38 mlrd. eurų, o tai sudaro 3,3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą.
Vis tik Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, Seimas apsisprendė, kad jau šiemet krašto apsaugos finansavimui būtų skirti papildomi 298 mln. eurų., taip pasiekiant 2,52 proc. nuo BVP finansavimo krašto apsaugai ribą.
Tuo metu Seimo pavasario sesijoje buvo teikiami ir kiti pasiūlymai, dar labiau didinantys biudžeto išlaidas. Smarkiai išaugus energijos kainoms, Seimas pritarė Vyriausybės inicijuotam įstatymo projektui, kuriame numatoma centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti nulinį lengvatinį PVM tarifą, o tai valstybės biudžetui kainuos maždaug 23,3 mln.
Tuo metu Lietuvos bankas praėjusį antradienį paskelbė šalies ekonomikos raidos prognozes. Pagal konvencinį scenarijų, parengtą remiantis kovo 1 d. turėta informacija, numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet augs 2,7, o infliacija sudarys 10,5 proc. Šoko scenarijaus atveju, kuris pagrįstas prielaidomis ir finansų rinkų informacija iki kovo 17 d., šalies BVP šiemet didės 0,4, o infliacija sudarys 11,1 proc. Didesnio šoko scenarijaus atveju numatomi hipotetiniai papildomi šokai ekonomikai, dėl kurių 2022 m. BVP sumažėtų 1,2, o infliacija sudarytų 11,5 proc. Šių dviejų scenarijų atveju aptariama tik dviejų pagrindinių makroekonominių rodiklių – BVP ir infliacijos – raida.
