„Turime pasitikėti": premjerė sureagavo į Trumpo kalbas apie pasitraukimą iš NATO

Visgi ji viliasi, kad kitos NATO šalys išgirs šį D. Trumpo „raginimo skambutį" ir daugiau investuos į savo gynybą.

„Šiai dienai abejonių nėra. Bet lygiai taip pat girdžiu ir amerikiečių, ir prezidento perspėjimus, kad mes, europiečiai, irgi turime prie to prisidėti ir demonstruoti tai, kad mes investuojame į savo gynybos pajėgumus, į saugumą", - trečiadienį Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje sakė premjerė.

„Mes turime pasitikėti NATO aljansu ir aiškiai skleisti žinutę, kad NATO aljansas stiprus. Man visai neseniai teko lankytis ir NATO būstinėje, tai nėra jokių abejonių, kad mūsų regiono saugumas priklauso nuo to, kiek NATO aljansas bus vieningas ir pasirengęs ginti šitą regioną", - akcentavo ji.

Pasak I. Ruginienės, Lietuva šioje srityje demonstruoja pavyzdį.

„Mes kaip Lietuva tai akivaizdžiai rodome prisidėdami ne tik finansiškai biudžeto prasme prie rekordinio finansavimo gynybai, bet ir darydami realius sprendimus ir darbus", - pabrėžė Vyriausybės vadovė.

„Tai labai tikiuosi, kad skambutis raginimo yra įjungtas ir kad visos šalys lygiai taip pat supras, kad gynyba Europoje, kiekvienoje šalyje, yra vienas iš top prioritetų", - pabrėžė ji.

Pasak jos, aštresni D. Trumpo pasisakymai turi ir teigiamą efektą, nes jie gali paskatinti Europos šalis aktyviau investuoti į savo gynybą.

„Prezidentas Trumpas ne vieną kartą yra išreiškęs įvairių abejonių ir tai tik paskatina Europą dar labiau imtis realių veiksmų stiprinant savo saugumą. Aš manau, kad tai yra labai teigiamas efektas - pagaliau paspausti tą tokį pabudimo mygtuką, kad Europa pabustų ir pamatytų realią padėtį. Tai iš esmės dėl tokio efekto mes turėtume būti dėkingi prezidentui Trumpui", - sakė ministrė pirmininkė.

Savo ruožtu anksčiau prakalbus apie tai, kad NATO subyrėjimo atveju Lietuva turėtų A, B ir C planus, premjerė dabar pabrėžė, kad jau ne laikas apie juos kalbėti.

Anot jos, situacija nuo to laiko pasikeitė.

„Gal jau laikas nekalbėti apie šituos planus, nes mes kalbėjome Grenlandijos užėmimo kontekste. Tai jau viskas, šitas klausimas nuėjo užmarštin. Dabar yra kiti klausimai", - teigė I. Ruginienė.

„Ką Vyriausybė privalo ir turi daryti, tai turi gebėti laiku ir vietoje adaptuotis ir būti lanksti. Ne dirbti pagal jau prieš 20 metų patvirtintus strateginius planus, bet gebėti tuos planus pritaikyti šios dienos realijoms", - pabrėžė ji.

Visgi premjerė tikina uždarame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje ketinanti pristatyti tam tikrus planus, susijusius su NATO ateitimi.

„Pirmiausia, NATO aljanso stiprinimas yra visos Europos prioritetinis klausimas. Tai yra ne tik viena Lietuva, bet mes turėtume matyti daugiau bendrą europinį kontekstą. Tai jeigu mes kalbame apie NATO aljansą ir mūsų regiono saugumą, tai mes tai turime matyti iš europinės prizmės", - sakė I. Ruginienė.

„Antra, yra saugumo strategija, yra planai, juos detaliai pristatysime NSGK uždarame posėdyje, nes turime suprasti, kad tam tikri dalykai negali būti aptarinėjami viešai dėl budrių mūsų oponentų arba priešų už sienos. Tai girdžiu ir opozicijos smalsumą daugiau sužinoti detalių, tai bus atskleista, specialistai dalyvaus. Ir noriu patikinti, kad Lietuva tikrai tą yra pasirengusi ir pasiruošusi", - pridūrė ji.

JAV prezidentas D. Trumpas trečiadienį privertė sunerimti NATO sąjungininkus dar kartą prakalbęs apie galimybę pasitraukti iš Aljanso, pavadinęs jį „popieriniu tigru" ir pasidžiaugęs Rusijos prezidento pritarimu dėl tariamo NATO neefektyvumo.

Teigiama, kad NATO sąjungininkai įsiutino D. Trumpą atsisakydami prisijungti prie JAV ir Izraelio puolimo prieš Iraną, taip pat atmetė prezidento raginimus padėti atblokuoti pasaulio naftos prekybai gyvybiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį, kurį Teheranas faktiškai uždarė keršydamas už prieš jį pradėtą karinę kampaniją.

Į D. Trumpo pasisakymą netrukus sureagavo Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, pabrėžęs, kad Didžioji Britanija yra visiškai įsipareigojusi NATO.