2 nuotr.„Respublikos" savaitės herojai - Seimo narė, konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė ir Seimo narės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis. Vaikštinėjantis vien jam žinomais keliais Dūkšto miestelyje ir net nesuvokiantis, jog ką tik pateko į didžiąją politiką. Tik klausimas - ar tikrai didžiąją. Bent jau visiškai ne išdidžiąją.
Antradienį Seime opozicija aštuonias valandas, iki 2 val. nakties, stengėsi apsunkinti svarbiosios LRT Monikos priešlaikinio atleidimo procedūrą, nes netekę Monikos, matyt, tapsime nebyliais. O kad tokiais netaptume, opozicija užvertė valdančiuosius pačiais keisčiausiais Monikos atleidimo procedūros projektais.
Kad taip vilkintų procesą. D.Asanavičiūtės-Gružauskienės pasiūlymas: „Taigi mano šita pataisa yra tikrai svarbi kaip ir visos kitos. Aišku, jei turėsiu dar svarbesnių, tai aš jas akcentuosiu apie tai, kad vis dėlto LRT generalinį direktorių dėl nepasitikėjimo juo gali atleisti iš pareigų, nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, tik tuo atveju, jeigu Seimo narės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis išreiškia juo nepasitikėjimą".
Nuodėgulis, matyt, tuo klausimu pasakytų, jog Pasaulio lietuvių apygardoje į Seimą antrai kadencijai išrinkta konservatorė yra tik vargšė, nesusitupėjusi politikė. Geriausiu atveju ne politikė, bet rinkodarininkė. Ką tik pažeminusi Lietuvos valstybės Parlamentą ir, aiman, to net nesupratusi. Atvirkščiai. Išverstų akis ir aršiai paklaustų „O kas čia blogo?"
Lygiai taip pat paklaustų ir Ingrida Šimonytė. Politinio bendravimo instrumentu pasirinkusi tarškynę. Politologijos studentams apie tarškynes nedėstoma. Galų gale, o kodėl - tarškynė? Kodėl ne akordeonas ar valtorna? Juk dar labiau oponentus „užmuzikuotų".
Artėja vidurnaktis. Dar pasimatysime
Už D.Asanavičiūtės-Gružauskienės pasiūlymą dėl Nuodėgulio balsavo 43 Seimo nariai, nepritarė 23, o 8 susilaikė. Matyt, todėl, kad oponentai neapkaltintų humoro jausmo trūkumu. O situacija vis vien kurioziška. Parlamentinės valstybės pati aukščiausia valdžia jau po vidurnakčio balsuoja .... dėl katino! Iki ko nusiritome! Kaip tai nepanašu į orius, savigarbos nepraradusius LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus. 1990 m kovo 11-ąją, 22.44 val., tad irgi apie vidurnaktį, pranešusius, jog Lietuva ir vėl nepriklausoma.
Lietuvos politinė kultūra taip sparčiai degraduoja, kad ja tuoj baisėsis Šančių valkatos. Jei atrodys labiau nupraustomis burnomis. Tad kas atsitiko su mumis? Paradoksalu, bet burnojimus labiausiai mėgsta ne „bomžai", bet išauklėtieji. Geros šeimos vaikui kadaise keiksmažodis ar nepadorus juokelis buvo egzotika. Keikūno „kietumo" įrodymas. Tarsi uždraustas vaisius.
Ant keiksmažodžių bangos išaugo vos ne visi naujieji komikai, influenceriai, dainorėliai ir panaši publika. Bet net iš jų neatsimenu nė vieno, kuris dainuotų ar šoktų su katinu. Nes linksmutė „chebra" dar įtartų zoofiliją ar pamatę imtų tyčia miauksėti. O Lietuvos politika iki tokio miauksinčio lygio jau nusirito. O gal iki asilų? Nes vieni kitus pravardžiuoja ir asilais, mulkiais ir t.t.
Laikas tapti Maironiu
Garsiojo Nuodėgulio draugė A.Širinskienė stebėjosi, kodėl už tokį D.Asanavičiūtės-Gružauskienės pasiūlymą buvo balsuota. Esą Algirdas Mykolas Brazauskas jau kapuose vartosi matydamas, kokį farsą daro socialdemokratai, priimdami tokį pasiūlymą. Ogi tikrai! Kai matai tokį visišką seimūnų pakrikimą, gali pasijusti Maironiu. Ir prabilti apie tai, jog lietuviai milžinai tik kapuose guli, o virš jų ant žemės siautėja tik politiniai nykštukai, klounai ir t.t.
Kodėl Seimo nariai kartais taip darkosi? Matyt, bando į save atkreipti rinkėjų dėmesį. Gitanas Nausėda kartais nusikalba apie berniukus, antilopes ir gerovės valstybę. Vyrišku mačo, matyt, pageidaujantis atrodyti Laurynas Kasčiūnas ne vietoje paplepa apie vyrus.
Asanavičiūtė turi ir politikai, ir rinkodarai tinkamą mergautinę pavardę. A.Širinskienė turi Nuodėgulį ir puikų rožyną. Tačiau kažin, ar politikei labai patiko, jog jos vieną iš skiriamųjų požymių, patinkančių rinkėjams, nugvelbė konservatorė! Galėjo juk kokį kitą katiną susigalvoti. Pavyzdžiui, batuotą. Bet kažkodėl prisvilo prie A.Širinskienės feisbuke išgarsinto Nuodėgulio.
Tai tik įrodo D.Asanavičiūtės-Gružauskienės originalumo stoką. Jei ir kiti seimūnai tokie neoriginalūs, tai ir įsikimba visiškai neoriginaliai į vieną Moniką. Ši tikrai įeis į istoriją. Kaip absurdiškos laisvo žodžio gynybos nuo laisvo žodžio įrodymas. Eiliniams piliečiams tik stebintis ir kraipant galvas.
Dėl visko kalti katinai!
Tik bijau, jog Seimo nariai reaguos į Nuodėgulio politinę sėkmę veidrodiškai. Prisipirks kačių ir ims savo raines demonstruoti. Laukdami tinkamo momento pasiūlyti savo rainę į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkus, Seimo vicepirmininkus, o gal ir į kultūros ar finansų ministrus. O kas kliudo toliau išsidirbinėti? O kodėl nepareiškus, jog dėl to, jog Vilnius beveik nustojo kalbėti lietuviškai, kalta ne I.Šimonytės vyriausybė, bet Žirmūnų katinas. O jei kas nors nepatinka, kreipkitės į Nuodėgulį Dūkšte. Jo priėmimo valandomis.
Bet iš ko juokiamės? Iš parlamentarizmo juokiamės. Kurį 1990-ųjų žmonės, dabar pravardžiuojami atsilikėliais, sovietikais, atgyvenomis, taip sunkiai, taip dramatiškai, taip iš tikrųjų patriotiškai iškovojo.
Tiesa, katinai, priartinantys politikus prie visuomenės, naudojami ir kitur. Didžiosios Britanijos vyriausybėje „dirba" vyriausias pelių gaudytojas Laris ir jo kolega, katinas Palmerstonas. Mūsų Užsienio reikalų ministerijoje pluša katašė - katinas Rangas. Tačiau niekas nekliudo Seimo nariams įdarbinti žąsinus, arklius, šunis ar telyčias. Pavyzdžiui, apskelbti kokį nors Brisių vyriausiuoju balionų medžiotoju. Ar pareikalauti telyčiai atskiro kabineto su šienu.
Kaip bebūtų, Lietuvos parlamentas pats trenkė sau tokį nokautą, nuo kurio dar ilgai svirduliuos. Ar buvo verta? Dėl Monikos? Ne! Dėl trumpalaikio pakrizenimo? Irgi ne.
