Nepaisant aštrios opozicijos kritikos, Seimas atmetė prezidento Gitano Nausėdos veto prieštaringai vertinamoms, su „čekiukų“ skandalu susijusioms Baudžiamojo kodekso (BK) pataisoms.
Seimas nesutiko su šalies vadovo siūlymu bausmes už politikų piktnaudžiavimą sumažinantį dokumentą laikyti nepriimtu.
Savo pozicijos nepakeitę parlamentarai dar kartą balsavimu patvirtino anksčiau, rugsėjo mėnesį priimtas BK pataisas. Už jas ketvirtadienį balsavo 79 Seimo nariai, 33 buvo prieš, 3 parlamentarai susilaikė.
Nepritardamas Prezidento veto Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas „aušrietis“ Raimondas Šukys apgailestavo, kad buvo mažai diskutuota apie BK pataisų teisinius aspektus.
„Būtent teisinius, o ne politinius, ne asmeninius, ne moralinius. (...) Seimas priimtu įstatymu vienais metais sumažino realias laisvės atėmimo bausmes. Gerbiamieji kolegos, aš galiu jums atsakingai pasakyti, kad ko gero, per visą šių straipsnių galiojimo laikotarpį nei karto nebuvo pritaikyta maksimali bausmė“,– pastebėjo jis.
R. Šukys nesutinka su šalies vadovo argumentais, kad gal kažkas išvengs atsakomybės, kad galimai bus skiriamos per švelnios bausmės.
„Aš pasitikiu prokurorais, aš pasitikiu teismais. Teismai vykdo teisingumą kiekvienu individualiu atveju. Nei vienas „čekutininkas“ ar kitą veiką padaręs asmuo atsakomybės neišvengs. Tai yra vienas iš pagrindinių specialiųjų baudžiamosios atsakomybės principų. Visi turės reikalų, jau kai kas ir turi, su prokurorais, su teismais. Tačiau kiekvienas konkretus atvejis bus išnagrinėtas ir teismas paskirs individualią, proporcingą bausmę“, – teigė R. Šukys.
Jis pakvietė kolegas atsikratyti baimių ir ginti principus.
„Ne „čekutininkai“ man rūpi. Man rūpi principai. Principus reikia ginti. Tai brangu, bet reikia ginti“, – baigdamas kalbą ragino R. Šukys.
Nepasiduoti politiniams argumentams taip pat kvietė socialdemokratas Ruslanas Baranovas, kurio nuomone, šiuo metu bausmės yra per griežtos.
„Man atrodo, kad mūsų baudžiamosios priemonės įvairiuose lygiuose yra per griežtos. Dėl to mes turime, ko gero, beveik daugiausia Europoje kalėjimuose sėdinčių žmonių. Tai yra kairioji darbotvarkė – mažiau žmonių kišti į kalėjimus. Ar žmogus, kuris nesugebėjo pagrįsti dokumentais 500 ar 300 eurų, yra vertas tokios bausmės, kuri dabar yra? Mano įsitikinimu – ne“, – sakė Seimo narys R. Baranovas.
Širinskienė perspėjo dėl galimo kreipimosi į KT
Seimo narė demokratė Agnė Širinskienė BK pataisas pavadino bandymu „išsukinėti kolegas, kurie turi teisinių problemų“. Jos nuomone, priimant BK buvo pažeistos procedūros, nes dėl jų balsavo 6 reikalų su „čekučiais“ turintys politikai.
„6 balsai lėmė priėmimą. Tai yra priėmimo tvarkos esminis pažeidimas. Akivaizdu, kad tokį pažeidimą konstatuos Konstitucinis Teismas (KT). Brangūs Seimo „čekutininkai“, pagalvokite, kokia bus jūsų teisinė situacija, kai KT konstatuos, kad jūsų balsavimas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją“, – sakė A. Širinskienė.
Dėl BK pataisų stumimo buldozeriu apgailestavo Seimo narė konservatorė Agnė Bilotaitė.
„Nuolatos buvo jungiama buldozerio aukščiausia pavara ir dėl to tenka apgailestauti. Kažkaip labai neskaniai kvepia visas tas procesas, kai Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas (ELTA – Julius Sabatauskas) dabar pretenduoja tapti KT teisėju“, – sakė A. Bilotaitė.
Moralinį BK pataisų priėmimo aspektą akcentavo ir Seimo narė konservatorė Ingrida Šimonytė.
„BK nuostatų peržiūrėjimas bet kokioje valstybėje yra normalus procesas ir vyksta nuolat. Bet mes čia kalbame ne apie tai, kiek metų kalėjimo, kuris realiai niekada neskiriamas, turėtų būti numatyta. Kalbame pirmiausia apie tai, dėl ko šitas įstatymas yra priimamas, dėl ko jis priimamas toks, koks yra, ir dėl ko jis priimamas dabar. (...) Todėl, kad šitoje salėje ir už jos ribų sėdi labai daug žmonių, kuriems šitų pataisų tiesiog labai reikia. Ir tai visus kitus argumentus, susijusius su teisine technika, su bausmės protingumu ir panašiai, padaro tiesiog niekiniais. Todėl, kad moralės klausimas, moralės argumentai čia yra pirmi. Ponai, jūs priiminėjate įstatymus dėl savęs pačių“, – piktinosi ekspremjerė R. Šimonytė.
Ji bandė įsivaizduoti, kas būtų buvę, jeigu praėjusioje kadencijoje buvusi dauguma būtų pasiūliusi kokį nors BK pakeitimą, aktualų kokiam nors partijos nariui.
„To niekada nebuvo“, – akcentavo ji.
Nors Seimas atmetė prezidento Gitano Nausėdos veto „čekutininkams“ palankioms Baudžiamojo kodekso (BK) pataisoms, parlamentarai vis dėlto ištaisė dėl jų atsiradusias kriminalinės žvalgybos spragas.
Ketvirtadienį Seimas priėmė Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas, leisiančias kriminalinę žvalgybą taikyti ir apysunkiams nusikaltimams. Už šį dokumentą balsavo 107 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 3 susilaikė.
ELTA primena, kad įsigaliojus „čekutininkų“ bausmes lengvinančioms BK pataisoms, valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, bus baudžiamas bauda, areštu, arba laisvės atėmimu iki 4 metų.
Tuo metu už piktnaudžiavimą, kuris padarytas siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki 6 metų.