1 nuotr.Iš krašto apsaugos ministrės pareigų atstatydinta Dovilė Šakalienė sako, kad antradienį vykusios ceremonijos metu jai nebuvo leista atsisveikinti su kariais ir pasisakyti.
„Visi Lietuvos krašto apsaugos ministrai turėjo galimybę atsisveikinti su kariais – apeiti rikiuotę ir tarti žodį. Man nebuvo leista to padaryti“, – antradienį „Facebook“ skelbė D. Šakalienė.
Todėl, teigė politikė, savo kalba ji dalijasi socialiniame tinkle.
„Didžiuojuosi turėjusi galimybę dirbti su tokia kompetentinga, patriotiška ir atsidavusia komanda. Be jūsų nebūtų nieko“, – rašė buvusi ministrė.
„Krašto apsauga, tai, visų pirmiausia – ne tarptautinio prestižo klausimas, ne nurodymų vykdymas, ne politiniai ginčai. Krašto apsauga yra mūsų valstybės išsaugojimo klausimas“, – pridūrė ji.
Antradienį prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) įvyko oficiali ceremonija, kurios metu socialdemokratas Robertas Kaunas tapo naujuoju institucijos vadovu. Ceremonijos metu D. Šakalienė naujajam ministrui perdavė ministerijos vėliavą ir valdžios regaliją – skeptrą.
Tiesa, į karius ir ceremonijos svečius kreipėsti tik R. Kaunas.
Atėjo pasiryžusi stiprinti gynybą
D. Šakalienė akcentavo, kad į krašto apsaugos ministrės pareigas atėjo pasiryžusi stiprinti šalies gynybą, didinti finansavimą šiai sričiai ir užtikrinti divizijos parengimą iki 2030 m. Kartu, teigė politikė, siekta užtikrinti ir Vokietijos brigados priėmimą, plėsti gynybos pramonę bei transatlantinį bendradarbiavimą.
„Išmėginimų netrūko, tiek namuose, tiek globaliai. Išlaikėme Pabradės operacijos egzaminą, skaudi netektis nepalaužė, bet suartino Lietuvą ir Jungtines Valstijas. Mūsų karių, pareigūnų ir civilių atsidavimas bei visuomenės susitelkimas parodė – mes esame viena šeima, amerikiečių kariai yra mūsų kariai“, – rašė buvusi ministrė.
„Pasiekėme didžiausią Lietuvos istorijoje finansavimą gynybai – nuo 3,03% suplanuotų dešiniųjų Vyriausybės 2025-iems sugebėjome pakilti iki 4,03% jau šiemet, ir nelengvoje kovoje pasiekti 5,38% 2026-iems. Šių metų sausį VGT (Valstybės gynimo tarybos – ELTA) patvirtinta 2026-2030 gynybos finansavimo projekcija privalo būti įgyvendinta, jei norime Nacionalinės divizijos parengimą užtikrinti 2030 m.“, – tęsė D. Šakalienė.
Socialdemokratė taip pat referavo į Rūdnininkų poligoną nutiestą kelią, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, buvo brokuotas.
„Tautai švenčiant, Lietuvos teritorijoje inauguruota Vokietijos 45-oji brigada, vyksta pagrindinių brigados vienetų perkėlimas ir infrastruktūros statybos. Didžiausi KAM istorijoje pirkimai turi nutiesti kelią į gynybinę galią be sutrūkinėjusių pamatų“, – teigė ji.
Pasak buvusios ministrės, Lietuva pasaulio žiniasklaidoje ir valstybių vadovų akyse turi ir toliau išlikti nuoseklaus pasirengimo gynybai, bendradarbiavimo palaikymo ir ryžto stoti prieš Rusijos agresiją simbolis.
Ji taip pat pabrėžė, kad regioniniu mastu buvo palikta Otavos konvencija, išplėsta Baltijos gynybos linijos koncepcija. Anot D. Šakalienės, Lietuvos kariuomenėje per pastaruosius 10 mėnesių pavyko penktadaliu išauginti profesinės tarnybos karių skaičių, dvigubai – šauktinių.
„Šiandienos geopolitinė situacija mums neleidžia būti pasyviems ar neatsakingiems. Autoritarinėms, pasaulinei tvarkai pavojų keliančioms valstybėms sparčiai ginkluojantis ir besiruošiant naujiems karams, kasdienis mūsų darbas negailint savęs yra gyvybiškai svarbus. Rytoj gali būti per vėlu“, – rašė buvusi ministrė.
„19-osios Vyriausybės nusiteikimas dėl krašto gynybos nekėlė abejonių. 20-oji Vyriausybė tik pradeda darbą. Linkiu nepavesti tautos ir garbingai išlaikyti moralės, patriotiškumo ir ištvermės egzaminą“, – apibendrino D. Šakalienė.
Primename, jog prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė socialdemokratą R. Kauną krašto apsaugos ministru. Pastarasis jau antradienį prisiekė Seime.
KAM vadovo postas atsilaisvino po to, kai iš pareigų buvo atleista į ginčus su premjere dėl gynybos finansavimo įsivėlusi D. Šakalienė.
Iki šiol KAM vadovo pareigas laikinai ėjo vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
