respublika.lt
 
VZ LOGO 3

Privalome žinoti 10 tūkst. įstatymųnuotraukos (13)

2019 rugpjūčio mėn. 06 d. 13:09:06
Danas NAGELĖ

Gyvename pagal taisyklę „įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia“, kurią visiems dažnai mėgsta priminti ne tik teisėsaugininkai, bet ir politikai. Politikai, patys gerai nežinantys visų įstatymų, kuriems pritaria. Tačiau ar įmanoma žinoti visus įstatymus, kurių šiuo metu yra 10 507 ir kas pusmetį „iškepama“ dar po maždaug 400? Ir nemaža jų dalis priimama skubos arba ypatingos skubos tvarka, o pagal šį rodiklį esame pirmi visame pasaulyje.

×
nuotr. 8 nuotr.
Eltos nuotr.

 

Seimo tinklalapyje išdidžiai pareikšta, kad per galų gale pasibaigusią pratęstą pavasario sesiją priimta per 400 teisės aktų. Tris iš jų per tris dienas buvo vetavęs naujasis prezidentas Gitanas Nausėda, o Seimas paskutinę sesijos dieną juos beveik vienbalsiai priėmė su visais šalies vadovo pateiktais pasiūlymais. Tai yra, net nesuabejojo, kad anksčiau buvo priėmę nelogiškus įstatymus.

Parlamentarai iš karto ėmė kuždėtis tarpusavyje, kodėl G.Nausėda taip priekabiai žiūri į Seimo darbą, jei kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė per 10 metų tevetavo 81 įstatymą. Vyrauja kelios versijos, kurias „Vakaro žinioms“ perteikė parlamentaras socialdemokratas Algirdas Sysas.

„Pagal tai, kokiais kiekiais ir kokiais tempais mes priimame, nesistebiu, kad Lietuvoje yra beveik 11 tūkst. įstatymų. Jų kiekiu gerokai viršijame ne tik kaimynines šalis, bet ir didžiąsias valstybes, tokias, kaip Vokietija ar Didžioji Britanija. Kodėl prezidentas, vos pradėjęs eiti pareigas, ėmė vetuoti įstatymus? Todėl, kad į dabartinį Seimą yra patekę daug žmonių, kuriems trūksta kompetencijos. O kadangi jų yra daug, jie mano, kad gali daryti, ką nori. Pagal įstatymų priėmimą skubos ir ypatingos skubos tvarka mes pirmaujame visame pasaulyje. Buvau pateikęs pataisas, kad reikia sustabdyti konvejerį, nes su pataisomis nespėja susipažinti nei politikai, nei žurnalistai, nei suinteresuotos grupės. Tačiau vis tiek pataisos buvo stumiamos, kol Konstitucinis Teismas išaiškino, kad taip negalima. Dabar konvejeris kiek sulėtėjo, tačiau vis tiek stengiamasi viską daryti pagreitintais tempais“, - sakė A.Sysas.

Anot jo, antra priežastis, kodėl vetuojami įstatymai, - neįsiklausoma į oponentų argumentus.

„Jei Seimo pirmininkas leidžia sau pasakyti, kad mažuma turi klausyti daugumos, tai reiškia, kad neįsiklausoma nei į pastabas, nei į racionalius pasiūlymus, nei į nuorodas į Konstitucinio Teismo pastabas. Trečias dalykas - ponios Agnės Širinskienės vadovaujamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas dirba ne taip, kaip turėtų. Ponia Širinskienė turėtų būti pirmoji, kuri stabdytų tą konvejerį, deja, ji pati teikia pasiūlymus, kurie prieštarauja Konstitucijai. Ir dar stumia skubos tvarka. Skandinavijos valstybėse, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje vienas įstatymas svarstomas po pusantrų metų ar dvejus, o pas mus... Visiška nekompetencija“, - piktinosi A.Sysas.

Įdomus faktas: Seimas kiekvieną kadenciją priima vidutiniškai 400 teisės aktų, per metus - apie 850. Tuo metu, pavyzdžiui, Airija per metus priima apie 200 teisės aktų, Norvegija - apie 150, Danija - apie 250.

Įdomu ir tai, kad Teisės aktų registre iš viso yra net 296 715 teisės aktų (ne vien įstatymų, bet ir dekretų, nutarimų, įsakymų ir t.t.). Įstatymų, kartu su neįsigaliojusiais, - 22 227.

Situaciją komentuoja Lietuvos eksparlamentarų klubo prezidentas Henrikas ŽUKAUSKAS:

- Lietuvoje kasmet priimama po kelis šimtus įstatymų, o galioja taisyklė, kad įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Kaip eiliniam žmogui visus įstatymus žinoti? Juk tada reikėtų mesti darbą ir nuo ryto iki vakaro ištisai skaityti Seimo priimtus dokumentus.

- Jūs pats ir atsakėte į klausimą. Aš ne kartą sakiau, kad reikia pristabdyti, inventorizuoti teisės aktus, kokius esame sukūrę. Tačiau kuo žemesnės kvalifikacijos parlamentarai, tuo daugiau įstatymų jie keičia, jiems atrodo, kad tai - jų darbas. Aišku, jei to nedarytų, žmonės sakytų, kad jie iš viso nieko nedirba, nes toks yra visuomenės požiūris, bet jis nėra teisingas. Kiekvienas naujai atėjęs į Seimą mano, kad turi kažką keisti, todėl kai kurie įstatymai keisti net po tūkstantį kartų.

- Kokie įstatymai keisti daugiausiai?

- Absoliutūs lyderiai yra Statybų, Teritorijų planavimo įstatymai ir jų poįstatyminiai aktai bei socialiniai įstatymai. Statybos įstatymas nuo jo parašymo 1995 m. keistas jau apie 2000 kartų. Statybininkai ar projektuotojai negali dirbti savo darbo, nes turi skaityti, kas pasikeitė. O apie poįstatyminius aktus nė nekalbu, nes jie keičiami kas savaitę.

Domėjausi, kaip viskas vyksta kitose šalyse. Tai Anglijoje, Škotijoje kai kurie įstatymai galioja nuo 1865 metų. Tai rodo, kad tradicijos yra gilios, įstatymai taip išdiskutuojami, kad po to yra gerbiami ir visi jų laikosi. O pas mus laikytis įstatymo negali, nes nespėji sekti visų pasikeitimų. Nežinau, kada stabdys bus užtrauktas. Ypač kai ateina naujas Parlamentas, revizuojama, ką padarė pirmtakai ir vėl viskas užsukama iš naujo. Kaip žmogus gali laikytis įstatymo, jei net nežino, kad jis kokius 8 kartus jau pasikeitęs?

Aš kaip architektas žinau, kokias problemas tai sukelia. Kaip gali vystyti veiklą, kai projektą pradedi rengti galiojant vienam įstatymui, o jį nuneši derinti įstatymui pasikeitus jau kelis kartus? Tada tau bado į akis ir sako, kad tavo projektas neatitinka įstatymo. Biurokratai prie to greitai prisikabina.

- Dažnai kaitaliojami ne tik įstatymai, kurie aktualūs mažai visuomenės daliai, bet ir, pavyzdžiui, Kelių eismo taisyklės, aktualios visiems, nes liečia tiek vairuotojus, tiek pėsčiuosius. Reiškia, reikia pirkti kiekvieną naują taisyklių leidimą, vos tik jis pasirodo?

- Kaip jau sakiau, poįstatyminiai aktai, kurie nereikalauja priėmimo Seime, iš viso keičiasi kaip kojinės, debesys, oras. Tam pakanka ministro ar kokio departamento direktoriaus įsakymo. Ir viskas. Vien jau su statybos techniniais reglamentais, higienos normomis viskas keičiasi kas savaitę. Puikiai atsimename, kad, kai buvo statomas „Vijūnėlės dvaras“ Druskininkuose ir jis neatitiko specialiųjų reikalavimų, jie imti ir pakeisti.

- Ar yra bent vienas narys, kuris žino visus per jo kadenciją priimtus įstatymus, jei žinome, kad net itin svarbūs europiniai dokumentai ratifikuojami jų nė neperskaičius? Arba, pavyzdžiui, apklausiau kelis parlamentarus, ar jie žino, kokius reikalavimus kelia Politikų elgesio kodeksas, ir teisingai atsakė tik vienas.

- Savaime aišku, kad nė vienas visų įstatymų nežino. Tik noriu pastebėti, kad su kiekviena kadencija Seimo darbo kokybė prastėja. Mūsų klubas buvo susitikęs su Seimo pirmininku, nes galime patarti, ko nereikia daryti. Tačiau niekas jokių patarimų neklauso. Pavyzdžiui, sakome, kad negalima keisti vieno straipsnio, neatsižvelgiant į kitus, nes tai išbalansuoja visą įstatymą. Juk, pavyzdžiui, jei namo pamatus statys vienas savaip, antras savaip statys sienas, trečias - stogą, kokia to pastato kokybė gali būti? Taip „statomi“ ir įstatymai.

Faktai

Valstybės kontrolė, 2018 m. atlikusi auditą „Teisėkūros procesas“, paskaičiavo: pavyzdžiui, Suomijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, taikant skubos ar ypatingos skubos tvarką, priimama ne daugiau kaip 5 proc. įstatymų, kaimyninėje valstybėje Estijoje - apie 10 proc., o Lietuvoje - net apie 50 proc. įstatymų. Dar 2014 metais Valstybių prieš korupciją grupei (GRECO) atliekant vertinimą pastebėta, kad Lietuvoje pernelyg dažnas skubos procedūrų taikymas priimant teisės aktus gali sumažinti viso proceso skaidrumą.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (13)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ALYTUS: Valstybės ekstremalių situacijų komisija nutarė ekstremalios padėties valstybės mastu neskelbti; vis dėlto Pramonės rajone esančioms įmonėms komisija uždraudė dirbti.
  • SPRĘS: šeštadienį Bendruomenių Rūmų nariai susirinks į Didžiosios Britanijos parlamento nepaprastąjį posėdį, kad pritartų arba atmestų naują sutartį dėl „Brexit“ sąlygų.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams turėtų būti didesnės?

balsuoti rezultatai

Ar mėgstate atostogauti vėsiuoju sezonu?

balsuoti rezultatai
reklama
VZ LOGO 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +11 C

 +9 +10 C

 

+10 +11 C

+15 +18 C

+14 +16 C

 

 +12 +13 C

0-2 m/s

0-4 m/s

 

0-4 m/s

 

USD - 1.1144 PLN - 4.2843
RUB - 71.3066 CHF - 1.0996
GBP - 0.8644 NOK - 10.2198