Budrys: tikimės, kad demokratinė tranzicija Venesueloje įvyks kaip įmanoma taikiau

Ministras taip pat pabrėžia, jog Lietuva nepripažįsta N. Maduro režimo bei palaiko šalies žmonių norą grįžti prie demokratinių Venesuelos valdymo principų.

„Nuo pat 2019 m. Lietuva nepripažino N. Maduro režimo kaip legitimaus. Matėme vykdomas represijas Venesuelos žmonių atžvilgiu, matėme vykdytą tarptautinę organizuotą nusikalstamą veiką, daromą žalą regiono stabilumui, saugumui, taip pat ir JAV“, – pirmadienį žurnalistams komentavo K. Budrys.  

„Žiūrint į priekį, nuo šiandienos situacijos, tikimės, kad procesas vyks vadovaujantis Tarptautinės teisės normomis ir demokratinė tranzicija įvyks kaip įmanoma taikiau ir saugiau, nes vienas iš tokių tikslų ir yra, ką kelia Venesuelos žmonės. Iš Lietuvos pusės jiems yra visiškai parama, suprantant, kad represinio režimo pasikeitimas, griūtis yra didelė galimybė vėl sugrįžti normaliam stabilumui ir taikiam, oriam gyvenimui į šalį“, – pabrėžė jis. 

Nėra sulyginami su Rusijos karu Ukrainoje

Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, JAV veiksmai Venesueloje neturėtų būti lyginami su Rusijos vykdomu karu Ukrainoje. 

„Atsakant į klausimą, ar yra palyginamos situacijos, net teoriškai, ar hipotetiškos situacijos ateityje galimos, tai mes turėtume lyginti visiškai iš kitos pusės, kitu aspektu“, – sakė K. Budrys. 

„Kalbant apie Rusijos veiksmus kaimynų atžvilgiu, o ypač veiksmus Ukrainos atžvilgiu, 2022 m. pilno masto invaziją, mes matome, kad legitimiai išrinkta Ukrainos valdžia, nekėlusi jokios grėsmės kaimynams, tapo taikiniu karinės pilno masto invazijos (…). Vien jau dėl to nieko mes čia negalėtume lyginti“, – tikino ministras.

Anot K. Budrio, Rusija plataus masto invazijos prieš Ukrainą metu nuolat pažeidžia tarptautinę teisę.

„Matome iš Rusijos pusės masinius tarptautinės teisės pažeidimus, kuriuos jie daro Ukrainoje, pradedant nuo paties didžiausio tarptautinės teisės pažeidimo – tai yra agresijos prieš kaimyną nusikaltimo. Taip pat tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, pažeidimus vaikų teisių, civilių ir kitų. Siekiame tarptautinio teisingumo už visus šituos nusikaltimus“, – komentavo ministras. 

Nebuvo Vyriausybė, kuri vedė šalį link sėkmės

Tuo metu Lietuvoje besilankantis Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas antrino K. Budriui, pabrėždamas, kad JAV Venesuelos atžvilgiu turėtų laikytis tarptautinės teisės principų, o sprendimai dėl valstybės ateities turi būti priimami demokratiškai. 

„Ši situacija turi būti analizuojama, ji yra kompleksinė. Be abejo reikia laikytis Tarptautinės teisės“, – spaudos konferencijoje Vilniuje kalbėjo J. Wadephulas. 

„Ką N. Maduro darė Venesueloje, tai buvo nusikalstamas režimas. Jis nebuvo teisiškai išrinktas prezidentas. Per pastaruosius dešimt metų šalį paliko apie 8 mln. žmonių. Tai rodo, jog tai nebuvo Vyriausybė, kuri vedė šalį link sėkmės. Dabar turėtų būti surastas kelias demokratiniu būdu, kurį spręstų patys Venesuelos žmonės. Tik šalies žmonės, gali nuspręsti, kokia bus šalies ateitis. Be abejo, tai gali būti atliekama tik vadovaujantis tarptautinės teisės nuostatomis, tokiomis kaip demokratija“, – dėstė jis. 

ELTA primena, kad po kelis mėnesius trukusio karinio ir ekonominio spaudimo, JAV šeštadienio naktį netikėtai surengė oro smūgius prieš kelis taikinius Venesuelos teritorijoje.

Sostinę Karakasą sudrebino smarkūs sprogimai, o šeštadienio rytą JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad šalies autoritarinis lyderis Nicolas Maduro ir jo žmona buvo išskraidinti iš šalies, stos prieš teismą Niujorke. 

D. Trumpas pareiškė, kad pereinamuoju laikotarpiu JAV valdys Venesuelą, tai pavesta aukštiems JAV pareigūnams, įskaitant valstybės sekretorių Marką Rubio ir gynybos sekretorių Pete‘ą Hegsethą bei jų komandas.

Tuo metu Europos sąjungos (ES) užsienio ir saugumo politikos vadovės Kajos Kallas pareiškime, kurį palaikė 26 ES valstybės narės, išskyrus Vengriją, teigiama jog ES remia taikų perėjimą prie demokratinės sistemos Venesueloje, visapusiškai gerbiant šalies suverenitetą. 

Savo ruožtu JAV prezidentas netrukus po smūgių Venesuelai, pasiuntė įspėjimą Kolumbijos prezidentui, kuris, anot jo, „turėtų pasisaugoti“. 

Pats D. Trumpas pernai gruodžio pradžioje Vašingtone vykusio kabineto posėdžio metu užsiminė apie galimybę kovojant su narkotikų kontrabanda smogti ir Kolumbijai.

Be to, šeštadienio vakarą buvusi vyriausybės patarėja ir nuomonės formuotoja Katie Miller įraše socialiniame tinkle „X“ paskelbė Danijai priklausančios Grenlandijos salos žemėlapį, nuspalvintą JAV vėliavos spalvomis, ir pridėjo vieną žodį didžiosiomis raidėmis: „GREITAI“. 

Netrukus po to D. Trumpas interviu „The Atlantic“ pareiškė: „Mums tikrai reikia Grenlandijos, būtinai“. 

Vėliau sekmadienio vakarą neatrodė, kad D. Trumpas būtų pakeitęs savo poziciją. Prezidento lėktuve „Air Force One“ jis žurnalistams sakė, kad „mums reikia Grenlandijos nacionalinio saugumo požiūriu, o Europos Sąjungai reikia, kad ją turėtume, ir jie tai žino“. 

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen sureagavo pareiškusi, kad Jungtinės Valstijos „visiškai neturi teisės“ aneksuoti jokios Danijos karalystės dalies.