1 nuotr.Tęsiantis tarptautinio arbitražo byloms dėl Lietuvos sprendimo nutraukti baltarusiškų trąšų tranzitą, šaliai atstovaujantiems teisininkams Vyriausybė iš viso planuoja skirti beveik 825,3 tūkst. eurų.
Pritarus Ministrų kabinetui, šios lėšos bus skirtos Lietuvai bylose atstovaujančiai Susisiekimo ministerijai, išmokėtos už trijų mėnesių – praėjusių metų liepos–rugsėjo – teisines paslaugas.
Iš jų virš 0,5 mln. eurų – 537,8 tūkst. eurų – numatyti paslaugoms arbitražo byloje su Baltarusijos valstybine kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“.
Dar 287,4 tūkst. eurų skiriami arbitražo ginčui su verslininko Igorio Udovickio netiesiogiai kontroliuojama Šveicarijos įmone „Hasenberg“, kurios valdoma bendrovė vykdo krovos veiklą Klaipėdos uoste.
Paskutinį kartą Vyriausybė teisininkų išlaidoms tarptautiniuose arbitražuose lėšų nusprendė skirti pernai lapkritį.
Iki šiol ginče su „Belaruskalij“ jau buvo skirta daugiau nei 1 mln. eurų, nuo bylos su „Hasenberg“ pradžios – apie 319 tūkst. eurų.
Baltarusijos valstybinė kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“ arbitraže iš Lietuvos siekia prisiteisti apie 12 mlrd. eurų siekiančius nuostolius, kuriuos ginčija patyrusi po to, kai nuo 2022 m. vasario Lietuva sustabdė trąšų tranzitą, kuris turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos.
Tuomet sutartį su Aliaksandro Lukašenkos režimą finansuojančia įmone nutraukė valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG).
Arbitražo teismas prieš Lietuvą suformuotas 2024 m. pradžioje.
Susisiekimo ministerijos teigimu, Nuolatiniame arbitražo teisme (PCA) Hagoje pranešimas dėl „Hasenberg“ arbitražo prieš Lietuvą gautas 2024-ųjų spalį.
Verslininkas I. Udovickis yra Latvijoje registruotos bendrovės „Fortis Asset Management“ naudos gavėjas, įmonei priklauso 100 proc. „Hasenberg“ akcijų.
Šveicarijoje registruota „Hasenberg“ valdo 65 proc. „Birių krovinių terminalo“ (BKT) akcijų – dar 5 proc. jų priklauso I. Udovickiui, o 30 proc. – Baltarusijos „Belaruskalij“.
Skelbta, jog I. Udovickio bendrovė arbitraže mėgins įrodyti, jog Europos Sąjungos (ES) nuo 2022-ųjų kovo taikomos sankcijos šiuo atveju negalioja, nes tarp Šveicarijos ir Lietuvos galioja dvišalė sutartis dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos.
Kaip skelbė ELTA, nuo 2021 m. baltarusiškoms trąšoms taikomos JAV sankcijos – jos įsigaliojo praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kurių laimėtoju neteisėtai pasiskelbė Aliaksandras Lukašenka, Vakarai nepripažįsta šių rinkimų kaip sąžiningų.
2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir ES.
Tuo metu „Belaruskalij“ arbitraže ginčija Lietuvos sprendimą nutraukti trąšų tranzitą, priimtą remiantis 2022 m. sausio Vyriausybės sprendimu.
Jame teigiama, jog Baltarusijos valstybinė bendrovė kelia grėsmę nacionaliniam saugumui – šį nutarimą patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).
