Vertinamas nekilnojamasis turtas. Teks mokėti

Ne tik mokesčiams

„Nekilnojamojo turto vertinimą valstybės reikmėms - masinį vertinimą - Registrų centras atlieka kiekvienais metais. Jo metu nustatomos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės. Vidutinės rinkos vertės ne rečiau kaip kas penkerius metus prilyginamos mokestinėms vertėms. Šių metų masinis vertinimas ypatingas tuo, kad jo metu perskaičiuotos statinių vidutinės rinkos vertės bus prilygintos mokestinėms, nuo kurių statinių savininkams bus apskaičiuoti mokėtini mokesčiai", - sakė Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.

Tačiau vidutinės rinkos vertės naudojamos ne tik mokestinėms vertėms apskaičiuoti.

„Jos aktualios gyventojams, kai yra apskaičiuojami mokėtini mokesčiai turto dovanojimo ar paveldėjimo atvejais. Jų pagrindu nustatomi regionai, kuriuose teikiama finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą. Notarams tvirtinant turto perleidimo sandorius, jų paslaugų įkainiai taip pat apskaičiuojami, remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis. Be to, šios vertės gali būti naudojamos valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainoms nustatyti", - tvirtino K.Maksvytis.

Mokesčiai augs

Nekilnojamojo turto ekspertas ir įmonės VšĮ „Realdata" direktorius Arnoldas Antanavičius prognozavo, kad didesnė dalis nekilnojamojo turto objektų bus perkainoti į aukštesnę vertę.

„Ankstesnis masinis vertinimas buvo atliekamas 2015 metais. Nuo tada nekilnojamojo turto rinka gerokai išaugo, tad, tikėtina, kad naujos mokestinės vertės bus didesnės. Tai lems, jog asmenų, turinčių mokėti nekilnojamojo turto mokestį, daugės", - teigė specialistas.

Jo nuomone, jeigu atskirų miestų savivaldybės nepakoreguos iki šiol taikytos mokestinės sistemos, ne tik pasipildys mokesčių mokėtojų gretos, bet ir didės pati mokama suma. Tiesa, tik tiems, kurių pastatai ar būstai pateks į apmokestinamo turto kategoriją.

Jeigu fiziniams asmenims nuosavybės teise priklauso ar yra įsigyjamas nekilnojamasis turtas, šio turto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį (150 tūkst. eurų), tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, taikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas. Daliai, viršijančiai 300 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 500 tūkst. eurų, taikomas 1 proc. mokesčio tarifas, dar didesnės vertės turto daliai taikomas 2 proc. tarifas.

Nors mokančių nekilnojamojo turto mokestį gretos turėtų išaugti, pasak A.Antanavičiaus, ypatingai radikalių pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje būti neturėtų.

„Greičiausiai korekcijos nebus labai didelės ir iš esmės nekilnojamojo turto rinkos tai paveikti neturėtų. Aišku, į mokesčių mokėtojų gretas patekusiems asmenims tai nebus labai malonu, galbūt kažkiek sumažės investicijų, tačiau bendrai padėčiai ar žmonių nuotaikoms bei apsisprendimui dėl nekilnojamojo turto pirkimo tai didelės įtakos neturės", - sakė specialistas.

Jis priminė, kad nekilnojamojo turto mokestis mokamas nuo mokestinių verčių, kurios paskaičiuojamos pagal masinį vertinimą, o Registrų centras paprastai įkainius paskaičiuoja mažesnius, tad masines vertes retai kas ginčija.

„Tarkim, jeigu asmens valdomas nekilnojamasis turtas iki perkainojimo buvo vertinamas 140 tūkst. eurų, po perkainojimo jis gali pabrangti 20-30 proc. - iki 160-170 tūkst. eurų. Tokiu atveju savininkui metinis mokestis siektų 50-100 eurų", - konkrečius skaičius pateikė direktorius.

Kita vertus, pasak jo, tie, kas nekilnojamojo turto mokestį ir taip mokėjo, šių pokyčių, išskyrus labiau išimtinius atvejus, gali ir nepastebėti.

„Atskirais atvejais, jeigu žmogus per pastaruosius penkerius metus įsigijo prabangesnį būstą ar daugiau nekilnojamojo turto objektų, jam mokesčiai gali pasiekti ir trijų nulių zoną. Tikėtina, koreguosis ir prabangos mokesčio dydis, tačiau, jeigu asmens valdomas nekilnojamasis turtas vertas milijono ar net daugiau, keli tūkstančiai eurų per metus jam tikrai netaps nepakeliama našta", - apibendrino A.Antanavičius.

Registrų centro informacija: Apie NT masinį vertinimą

Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių NT objektų grupė, sudaromi verčių zonų žemėlapiai ir vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagrįsti NT rinkos sandorių duomenimis.

Visų savivaldybių žemės ir statinių masinio vertinimo dokumentų viešas svarstymas vyko rugsėjo 14-25 d., išskyrus Elektrėnų, Šalčininkų r., Širvintų r., Švenčionių r., Trakų r., Ukmergės r. ir Vilniaus miesto bei rajono savivaldybių, kur šių dokumentų svarstymas vyksta rugsėjo 21 - spalio 2 d.