1 nuotr.Artėjant kalendoriniam pavasariui, kai kurių rūšių žuvys pradeda ruoštis nerštui, todėl įsigalioja jų žvejybos draudimai. Nuo kovo 1 iki gegužės 15 d. draudžiama žvejoti kiršlius, o nuo kovo 1 iki gegužės 30 d. – sterkus. Iki balandžio 30 d. tęsiasi prieš mėnesį prasidėjęs draudimas žvejoti lydekas, iki balandžio 1 d. draudžiama žvejoti šamus, primena Aplinkos ministerija.
Kaip kelbiama pranešime, lydekų ir sterkų žvejybos draudimai 2021 m. buvo prailginti dviem savaitėmis, siekiant geriau apsaugoti šių žuvų išteklius. Mokslinių tyrimų duomenimis, daugelyje Lietuvos vandens telkinių plėšriųjų žuvų ištekliai galėtų būti gausesni, jų optimalus kiekis turėtų sudaryti apie 20 proc. visos žuvų biomasės, o šiuo metu jis yra mažesnis.
Plėšriųjų žuvų gausumas labai svarbus palaikant gyvybingą žuvų bendriją, nes jos išgaudo ligotas ir mažas karpines žuvis, vykdo natūralią atranką. Be to, plėšrūnų neišgaudomos smulkios, menkavertės žuvys išėda zooplanktoną, prasideda intensyvesnis vandens žydėjimas, sumažėja vandens skaidrumas, nyksta povandeninė augmenija.
Pastaraisiais metais Aplinkos ministerija kasmet skiria 250–300 tūkst. eurų žuvų įveisimui. Lėšos naudojamos vertingų žuvų, daugiausia lydekų, kurios populiarios tarp žvejų mėgėjų laimikių, įveisimui.
Didžioji dalis įžuvinimui skirtų žuvų išauginama valstybiniuose Žuvininkystės tarnybos padaliniuose. 2022 m. į 255 valstybinius vandens telkinius išleista apie 1,5 mln. sterkų, 2,6 mln. lydekų ir daug kitų žuvų jauniklių. Panašios apimties žuvivaisos darbus Žemės ūkio ministerija planuoja ir šiais metais.
