1 nuotr.Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad analizė dėl išaugusių maisto kainų galėtų būti prasminga. Pasak jos, panašią analizę yra atlikusi Švedijos Vyriausybė, taip pat Lietuvos bankas stebi situaciją, susijusią su kainų augimu.
„Norėčiau tai vadinti ne tyrimu, bet tam tikra analizė galbūt yra prasminga. Panašią analizę atliko ir Švedijos Vyriausybė, dabar mes turėjome pokalbį su Lietuvos banko vadovu, jie nuolat stebi kainas, kadangi yra atsakingi už kainų stabilumą. Jie pažadėjo papildomai pasižiūrėti būtent į maisto kainų dedamąsias, kad būtų galima pažiūrėti, kiek objektyviai tos kainos kyla, ar reikalingas tam tikra Konkurencijos tarybos papildoma priežiūra ar papildomas stebėjimas”, – teigė G. Skaistė.
Politikė tvirtina, kad potencialios analizės nenorėtų vadinti tyrimu, nes tai reikštų tam tikrų kaltų žmonių ieškojimą. Tačiau, anot jos, analizė duotų daugiau aiškumo, iš kur ateina kainų augimas.
„Man atrodo tas skaidrumas, aiškumas, iš kur ateina kainų augimas, jis visiems duos daugiau užtikrintumo ir aiškumo. Nenorėčiau vadinti tai tyrimu, kur ieškoma tam tikrų kaltų, bet labiau analizė, bandant įžvelgti esmines priežastis ir pažiūrėti, kokiomis priemonėmis galima būtų padėti situaciją stabilizuoti”, – sakė finansų ministrė.
G. Skaistė tikina, kad jeigu visgi būtų rasti tam tikri konkurencijos pažeidimai, tam yra Konkurencijos taryba ir jos priežiūra. Vis tik, ministrė linkusi sulaukti analizės ir pažiūrėti, kokios gali būti esminės aukštų maisto kainų priežastys.
„Manau, kad reikia sulaukti analizės ir tokiu atveju bus galima pažiūrėti, kur yra esminės priežastys, ar tai yra tiesiog energetikos kainų perėjimas į maisto kainas, kur turbūt sudėtinga kažką papildomo padaryti, nebent per dalinį elektros kainų kompensavimą, ką yra Vyriausybė pasiūliusi“, – aiškino Vyriausybės narė.
„Taip pat turbūt galimi ir darbo užmokesčio augimo sukėlimai į kainas, turbūt reikia pasižiūrėti labai aiškiai ir pamatysime, ar yra objektyvios priežastys, kurios yra rinkos ekonomikoje įprastos, ar yra kažkokių dalykų, kurie atrodytų keisčiau”, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos (LSDP) seniūno pavaduotoja Rasa Budbergytė yra teigusi, jog Lietuvoje reikalingas Švedijos pavyzdžiu paremtas tyrimas – ar infliacija šalyje nulemta objektyvių ekonominių priežasčių, ar jas taip pat lemia verslininkų veiksmai.
Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad dėl išaugusių maisto kainų Lietuvos bankas galėtų padaryti išsamesnį tyrimą, kuris atskleistų, kas vyksta šalies rinkoje. Visgi, pasak jos, akivaizdu, kad situacija nulemta to, jog sutapo labai daug nepalankių veiksnių.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, kietojo kuro, mėsos ir jos produktų, šilumos energijos, degalų ir tepalų, elektros energijos, duonos ir grūdų produktų, daržovių, gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų kainų padidėjimas bei garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir atgaminimo įrenginių kainų sumažėjimas.
