Kur ir kaip skrisime pirmiausia?

Sąlygos priklausys nuo situacijos

Vienas iš labiausiai finansiškai nukentėjusių nuo koronaviruso krizės - aviacijos sektorius. Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius „Vakaro žinioms“ teigė, jog aviacijos sektorius patyrė 90 proc. siekiančius nuostolius ir jau šią savaitę planuojama diskusija, kaip pagerinti oro uostų situaciją, suteikiant jiems valstybės finansinę pagalbą ir atnaujinant kai kuriuos skrydžius.

„Vyriausybėje jau kalbėjome apie Vokietijos „Lufthansa“ pareikštą norą atgaivinti skrydžius tris kartus per savaitę. Pirma banga būtų leidimas vykdyti skrydžius Vokietijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos avialinijoms. Tiesa, buvo pageidavimas leisti skrydžius iš Londono ir Oslo, bet susilaikoma, nes reikia, kad situacija stabilizuotųsi“, - sakė ministras.

Paklaustas, kokia būtų tvarka oro uostuose ir salone dėl Covid-19 prevencijos, J.Narkevičius tikino, jog kai bus galimybė leisti skrydžius, tada ir bus svarstoma, ar reikės taikyti ypatingas sąlygas. Pasak jo, viskas priklausys nuo situacijos. Ministro teigimu, kai žmonėms bus leidžiama išskristi iš Lietuvos, jie turės taikytis prie šalių, į kurias skrenda, sąlygų, gali būti, kad ten reikės dvi savaites karantinuotis.

Rengiamas saugumo paketas

Lietuvos oro uostų atstovas Marius Zelenius aiškino, jog skrydžių atnaujinimui būtinos šios trys aplinkybės: šimtaprocentinis tiek oro uostų, tiek oro bendrovių pasiruošimas keleivių saugumo užtikrinimui; skrydžių ir keliavimo ribojimų panaikinimas - Lietuvos atveju, sulaukus Lietuvos Vyriausybės sprendimo panaikinti ribojimus keleiviniams skrydžiams; planas skrydžių atnaujinimui, jį paruošti turi oro bendrovės. Jei bent vienos iš aplinkybių nėra - skrydžiai negalės būti atnaujinti.

„Tiek oro uostai, tiek oro bendrovės turės laikytis ES, Europos aviacinio saugumo organizacijos, Tarptautinės oro transporto asociacijos ir atskirų valstybių nustatytų reikalavimų. Vienas pagrindinių oro uosto uždavinių - keleivių saugumo užtikrinimas skrydžių atkūrimo periodu. Šiuo metu, atsižvelgiant į tarptautinių sveikatos ir aviacijos organizacijų ir šalies organizacijų, atsakingų už sveikatos apsaugą, rekomendacijas, Lietuvos oro uostai kartu su oro bendrovėmis rengia saugumo paketą“, - informavo M.Zelenius.

Gali neapsimokėti kilti

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ vadovas Maiklas Olyris (Michael O’Leary) yra pareiškęs, kad jų oro linijos skrydžių neatnaujins, jei lėktuvų vidurines vietas teks palikti tuščias, siekiant apsisaugoti nuo Covid-19. Pasak jo, jei Airijos vyriausybė tokią tvarką patvirtins, pati valstybė turėtų išpirkti laisvas lėktuve vietas.

„Emirates“, „easyJet“ ir JAV oro linijos „Delta“ teigė, kad planuoja vidurines vietas palikti tuščias. Keletas oro vežėjų mano, kad tokią rekomendaciją kai kurių šalių vyriausybės gali paversti taisykle.

Tačiau M.Olyris laikraščiui „Financial Times“ sakė, kad tokia idėja yra „idiotiška“ ir neužtikrins saugaus dviejų metrų atstumo tarp keleivių.

„Neuždirbsime pinigų iš 66 proc. apkrovos koeficiento“, - teigė jis.

„Ryanair“ vadovas sakė, kad Europa turėtų sekti Azijos pavyzdžiu ir imtis veiksmingesnių priemonių, pavyzdžiui, priversti žmones transporte dėvėti kaukes ir oro uostuose tikrinti jų temperatūrą.

Lietuvos oro uostų atstovas M.Zelenius teigė, kaip pasielgs atskiros avialinijos, yra kiekvienos oro bendrovės komercinis sprendimas. „Bet kokiu atveju, aviacijoje saugumas yra prioritetas, taigi tiek oro uostai, tiek oro bendrovės laikysis tarptautinių organizacijų ir atskirų valstybių nustatytų reikalavimų“, - sakė jis.