15 nuotr.„Respublikos“ savaitės akiratyje - liberalusis Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir jo Lukiškių aikštėje įrengtas pliažas. Sukėlęs triukšmą, jog tyčiojamasi iš čia nužudytų ir kitose Lietuvos vietose nukankintų laisvės kovų dalyvių. Bet pažvelkime į šį faktą kitu rakursu. Kiek pliažas, prie kurio vandens telkinys - tik televizorius, yra svarbus vilniečiams poilsiautojams, galintiems nuvykti prie Vilniuje esančių nevirtualių vandens telkinių? Ir kiek pliažas skirtas reklamuoti į Seimo rinkimus susiruošusią Laisvės partiją?
Idėja nėra originali. Paryžius jau seniai įsirengęs paplūdimius prie Senos upės. Ir juose prancūzai pribedžioję net palmių. O Vilniuje imitacija, sakyčiau, žiauroka. Visiškai nejautru. Paguldyti vilniečius viduryje miesto 30-31 laipsnių karštyje ant gultų, leisti vaikams pasikapstyti įkaitusiame smėliuke, tačiau pagailėti vandens. Kas tai? Arabų Sachara? Bet ir ten pasitaiko oazių. Merui R. Šimašiui tiesiog būtina paprašyti gaisrininkų, kad į Vilniaus Sacharą atgabentų budinčias vandens autocisternas su žarnomis. Prieš tai į vandenį įpylus po puskilogramį druskos. Kad nuolat burzgiantys autocisternų motorai vaizduotų ošiančią jūrą. O žarnos nuolat purkštų sūrius „bangų“ purslus. Užsimerki ir įsivaizduoji - guli pajūryje. Atsimerki, čiumpi banglentę - o jūros taigi nėra. Miražas. O kur palmės? Pakruojo dvaras - daug šiauriau, o palmių savo parke turi. Vilnius - daug piečiau, bet neturi. Pagailėjo bent vieną įbesti į smėlį. Bent plastikinę. Nes būtent tokia tinka taisyklingam muliažui. Arba reikėjo bent laikinai pasiskolinti iš Kauno zoologijos sodo kupranugarį. Kad sustiprintų Sacharos efektą. O kur žolė? Oazėse žolių būna. Lietuvos laisvės partija vis drąsinasi, jog reikėtų Lietuvoje įteisinti medicinines kanapes, bet savo pliaže neįtupdė netgi pamario zundos. Dar reikėtų pliaže prekeivių, pardavinėjančių karštus beliašus ir moteriškus apatinius.
O kur nudistų zona?
Tęsiant komediją, R.Šimašiui reikėtų suskirstyti Lukiškių aikštės „pliažą“ į mišrią, moterų, vyrų ir nudistų zonas. Nudistai taip pat turi teisę į nuogos saviraiškos laisvę. Globalus pasaulis, į kurį taip įkyriai bando lygiuotis mūsiškis R.Šimašius, tokio akibrokšto nesupras. Žmogaus teisėms bei laisvėms nepriimtina, jog sostinės meras nepriderino savo pliažo ir nudistų reikmėms.
Toks „pliažas“ savaime yra šifro raktas, kaip vertinti R.Šimašiaus „laisves“. Tai tik tikrojo žmogaus laisvės suvokimo muliažai. Jei laisvė drybsoti Vilniaus centre ant medinio gulto yra didžiausia laisvos asmenybės siekiamybė, aukščiausias jo laisvės taškas, tai man tokio žmogelio beveik nuoširdžiai gaila. Niekada nemaniau, kad laisvė kažkaip siejama su smėliukais ir maudymukais. Galų gale, vilnietis, slapčia svajojantis kuo greičiau nuo visų darbų pabėgti į Nidą ar Kiprą, kažin ar labai patenkintas, kad R.Šimašius jam vietoje tikro kotleto siūlo medinį. Esą džiaukis, darbo bitute, tuo, ką turi. Drybsok čia, o apie Nidas ar net Žaliuosius ežerus nesvajok. Nes tik drybsodamas Lukiškių aikštėje darai Laisvės partijai reklamą. Be to, jei nėra tikro vandens, bent nepaskęsi.
Visuomenės pasipiktinimas - puiki reklama
Socialinės provokacijos, pakikenimai, pakrizenimai tapo mūsų kasdienės realybės dalimi. Vieni krizena socialiniuose tinkluose. Kiti socialiai provokuoja nepažįstamus žmones pravardžiuodami buduliais ir renka gerbėjų patiktukus. Kuo daugiau oponentų išvadinai „durniais“, tuo daugiau laimi „palaikinimų. Štai ir lojame vieni ant kitų kaip laikos. Tad ir Lukiškių aikštės paplūdimys yra sąmoninga, priešrinkiminė socialinė provokacija. Laisvės partija tikėjosi ir laukė, kad dabar dalis visuomenės ims ant R.Šimašiaus ir Laisvės partijos rėkti. Kad išniekino Lukiškių aikštę. Neįleido į ją Vyčio skulptūros. Pažemino Lukiškių aikštėje nužudytas aukas. Pažemino netoli KGB rūsiuose kankintus mūsų tautiečius. Galų gale, apjuokė ir planuojamą „Laisvės kalvą“, kuri kai kam priminė partizanų bunkerį. Ir šit visiems tiems Lietuvos išsilaisvinimo kovų bei kančių simboliams priešpastatomas primityvus smėliukas. Byrantis tarp pirštų. Beformis. Lakus, nesugebantis išlaikyti jokios pastovios formos. Jokios pėdų žymės. Istoriniams simboliams priešpastatomas smėlis, galintis užpustyti ne tik ištisus kaimus, bet ir istorijas. O tame smėliuke įtupdomi tik saule besimėgaujantys, atsipūtę vilniečių kūnai. Lukiškių aikštės daugiasluoksnis istoriškumas pakeičiamas smagiu, įžūloku vienadieniškumu. Sezoniškumu. Beveik tokiu pat trumpu kaip vienas „mobiliako“ baterijos įkrovimas.
Būtent tokio efekto, tokios provokacijos ir siekta. Kad oponentai pasipiktinę ūbautų - kaip galima, ak, kaip galima?! Piemenys, baikite tyčiotis! O „piemenys“, tai yra jaunimas, į kurį ir orientuojasi Laisvės partija, šaipytųsi iš „susinervinusių senių“, „atgyvenų“ . Nesuprantančių „Z“ ir „Y“ kartų. Įstrigusių senovėje. Nebent kas nors paskleistų melagingą gandą, jog Lukiškių aikštėje nužudyti 1863 m. sukilimo vadai sukilo, kad įteisintų „žolę“. Ir taip būtų privirinti prie šiandienos „aktualijų“.
O kodėl nepasišaipius?
Truputį makabriška. Toks didžiulis noras patekti į Seimą, kad tinka ir „pliažas“ istorinių kartuvių vietoje. Negi tik tiek žmonių norai ir fantazija „išneša“? Iš tokios primityvios intencijos verčiau pasijuokime. Pvz., kodėl nė viena partija neprisitaiko prie žaidimo taisyklių. Galėtų kas nors melagingai anonimiškai ištransliuoti, jog R.Šimašiaus pliažo smėlyje epidemiologai aptiko tikrą koronaviruso COVID -19 knibždėlyną. Įsiraususį 300 kub. m. Pats virusas tiek pavojingai mutavęs, kad inkubacinis periodas - tik valanda. Naujiena suveiktų labiau, nei aptikta aviacinė bomba. Vos paskleidus žinią apie mutavusį virusą, R.Šimašiaus pliažo kontingentas dingtų per pusvalandį. Nebūtinai dėl viruso baimės. O todėl, kad netektų karantinuotis ir taip prarasti godotiną laisvę. O dabar konkuruojančios partijos banaliai piktinasi - išniekinta šventa vieta!
Negarbinga skleisti gandus? Aišku, negarbinga. Lygiai taip pat, kaip negarbinga skleisti istoriškai nepatikimus gandus apie Kazį Škirpą. Pervardinti jo vardo alėją į Trispalvės. Tačiau juk skleidžia! O smėliuko atveju bent būtų perimtos žaidimo vadelės. „Pliažas“ taptų vos ne Černobyliu ar Astravu Vilniaus centre. Ir kuo Vilniaus savivaldybė bei R.Šimašius karščiau įrodinėtų, jog smėlis buvo aukščiausios kokybės, tuo mažiau jais tikėtų. Sakytų - tegul dabar galvoja, kaip tą „virusuotą“ smėlį saugiai išvežti su ginkluotu konvojumi iš sostinės ir utilizuoti poligone. Kaip? Susprogdinti? Iki paskutinio kubo ir paskutinės smiltelės? Nežinia kaip? Tegul Laisvės partija sugalvoja. Politiniams oponentams tyliai kikenant.
