Integrali pagalba į namus keičia pacientų, jų artimųjų gyvenimą

Būtų gerai, kad tokių projektų daugėtų

Kauno rajono socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja, atsakinga už dienos socialinę globą asmens namuose, Jurgita Karmonienė tvirtino, jog gyventojai labai džiaugiasi, kad Lietuvoje atsirado projektai, kurie iš tikrųjų labai padeda gyvenime. Juk kitu atveju šeimos nariai negali dieną savo sergančio artimojo palikti nors keletui valandų, o dabar tai gali padaryti, nes prižiūri kompetentingi darbuotojai, slaugytojo padėjėjai ar socialinio darbuotojo padėjėjai. Pasak jos, pacientų artimieji gali susitvarkyti savo reikalus, kai kurie net rado darbus, pradėjo savo veiklas, vadinasi, jie patys save išlaiko - taigi valstybei dviguba nauda. Pagerėjo pačių pacientų ir jų artimųjų gyvenimas, juk ištisą parą būti su žmogumi, kuriam reikia nuolatinės priežiūros, reiškia tai, kad nebelieka fiziškai galimybių įsidarbinti, galų gale pasirūpinti pačiu savimi. „Žmogus, turintis negalią, pats tampa tos negalios įkaitu ir kartu jo šeima tampa, Integralios pagalbos plėtros programa ir įgyvendinami projektai iš tiesų keičia situaciją, be to, čia dirba atsidavę darbuotojai“, - sakė J.Karmonienė.

Pasak moters, pacientai labai įvairūs, sergantys skirtingomis ligomis, todėl reikia individualios ir tikslingos priežiūros. J.Karmonienė, organizuojanti slaugytojų padėjėjų, socialinių darbuotojų padėjėjų, kineziterapeutų, psichologo, slaugytojo darbą, pasakojo, kad Kauno rajono socialinių paslaugų centro darbuotojai kasdien sulaukia padėkų iš žmonių, kuriems teikiamos integralios pagalbos paslaugos, o geras žodis motyvuoja. Ne paslaptis, kad darbas su pažeidžiamiausiomis visuomenės grupėmis yra sunkus.

Asmenys, norintys gauti integralios pagalbos į namus paslaugas, kreipiasi į savo savivaldybę ar tiesiai į socialinių paslaugų centrą, čia jiems suteikiama visa reikalinga informacija. Pašnekovė aiškino, kai gaunami prašymai dėl minėtų paslaugų suteikimo, atsakingi darbuotojai vyksta į paciento namus įsivertinti situacijos. Pagal individualius globos planus įvertinama klientų būklė, nustatomas lankymo valandų skaičius ir sudaroma sutartis. Maksimali priežiūros riba - 8 val. per dieną, tiek skiriama vadinamiems gulintiems ligoniams, prie kurių niekas nebūna. Be to, įvertinant pacientų būklę remiamasi šeimos gydytojo išrašais.

„Šiuo metu integralios pagalbos į namus paslaugas teikiame 48 žmonėms. Yra daug senyvo amžiaus žmonių, darbingo amžiaus neįgaliųjų ir pora neįgalių vaikučių. Yra ir laukiančiųjų eilėje“, - sakė J.Karmonienė ir pridūrė, kad visi darbuotojai, atsakingi už integralios pagalbos teikimo paslaugas, turi reikalingą išsilavinimą ir nuolat lanko specialius mokymus. Pašnekovė prisiminė, kad pastaruoju metu kaip tik vyko agresijos valdymo mokymai. Darbuotojai jaučiasi gerai pasirengę kritiniams atvejams, žino, kaip elgtis konfliktinėse situacijose, kurių kartais pasitaiko. Darbas su įvairiais žmonėmis reikalauja nuolatinio ir įvairiapusiško tobulėjimo.

Kauno rajono socialinių paslaugų centro slaugytojos padėjėja Agnė Siutilienė, šiuo metu aptarnaujanti 10 žmonių, pasakojo, kad dauguma jos klientų - senyvo amžiaus. A.Siutilienė, remdamasi darbo patirtimi, tvirtino, kad ligoniams labai svarbios jų namų sienos psichologiškai; kai slaugos paslaugos teikiamos namuose, geresnė ir pacientų psichologinė būklė.

„Šie žmonės labai pripranta prie socialinių darbuotojų padėjėjų ir mus kaip šeimos narius vertina. Jiems tik pati pradžia įsileisti darbuotoją būna sunki, nes kaip čia dabar ateis naujas žmogus? Tačiau kai jau ateina, jie pripranta ir visai kitaip žiūri“, - kalbėjo ji. Beje, mobiliosios komandos specialistai visada labai įsiklauso į pacientų artimųjų pageidavimus, kad būtų išlaikytas režimas, prie kokio pratęs ligonis.

Anot A.Siutilienės, integrali pagalba į namus - labai pasiteisinęs projektas, mat kartu išsprendžiamos ir ligonių artimųjų problemos. Pastarieji sako galintys ramiau patys išsimiegoti, nes dieną mažiau darbo prie paciento, vykti pas gydytojus, į parduotuvę, vaistinę ir panašiai. „Kita vertus, projektas sukūrė ir darbo vietų, nes įdarbinami atitinkami specialistai; kartu atsivėrė galimybės patiems pacientų artimiesiems įsidarbinti, nes jie laisvesni, - čia yra daug netiesioginių naudų. Drąsiai sakau, būtų gerai, kad tokių projektų daugėtų. Labai vertinu šį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos indėlį, čia labai tikslingas ir reikalingas projektas visiems“, - sakė ji.

Nebereikia nuolat bėgti

Gražina Vensienė, gyvenanti Raudondvaryje, Kauno rajone, pasakojo, kad jos Alzheimeriu sergantis vyras integralios pagalbos paslaugas į namus gauna jau pusę metų. Moteris tvirtino, kad minėtos paslaugos pakeitė ir jos vyro, ir jos pačios gyvenimą. „Aš šitiek metų išsėdėjau kambary niekur neišeidama, o dabar galiu išeiti, pasivaikščioti parke, nes žinau, kad savo sergantį vyrą palieku prižiūrėti tikrai geriems žmonėms. Vyras prieš 14 metų susirgo Alzheimerio liga, pradėjo eiti iš namų; jau metai visai nesikelia iš lovos. Man būdavo labai sunku jį apiprausti, sutvarkyti. Kai sužinojau, kad yra integralios pagalbos į namus paslauga ir slaugymas, iškart kreipiausi pagalbos. Ateina specialistė pabūti po kelias valandas per dieną. Aš galiu prasiblaškyti. Išeinu į gatvę, galiu matyti gražius medžių lapus, o anksčiau, būdavo, tik bėgu prisimerkusi, nubėgu iki vaistinės ar parduotuvės ir atgal“, - pasakojo ponia Gražina. Moteris gyrė masažų procedūrų daryti ateinantį kineziterapeutą, o labiausiai - darbuotoją Iną. Pašnekovė atviravo, kad jos vyras, išvydęs Iną, visada nusišypso, nors iki tol nesišypsojo daug metų.

„Paslauga skamba labai formaliai, bet čia ne tik paslauga, čia dirba geri ir nuoširdūs žmonės. Mano vyras stambus ir aukštas, tai viena aš jo nepakeldavau, kviesdavausi kaimynę, nepatogu vis prašyti kitų, o čia specialistai ateina. Esu labai laiminga“, - šypsojosi G.Vensienė.

Integrali pagalba į namus finansuojama: slaugos paslaugos - Europos socialinio fondo lėšos; socialinės paslaugos - savivaldybių, valstybės tikslinių dotacijų, skiriamų asmenų su sunkia negalia socialinei globai teikti, ir kitomis lėšomis Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka.

Nuo integralios pagalbos į namus teikimo pradžios (2013-2015 m.) 21 savivaldybėje buvo įsteigtos 74 mobiliosios komandos, joms nupirktos 77 transporto priemonės. Įdarbinti 635 slaugos ir reabilitacijos specialistai, buvo suteikti mokymai 819 mobiliųjų komandų darbuotojų ir savanorių. Integralios pagalbos paslaugas gavo 1539 asmenys, tai net 79 proc. daugiau, nei buvo numatyta pradedant bandomuosius integralios pagalbos projektus. Planuojama, kad 2016-2023 m. integrali pagalba į namus bus teikiama visose šalies savivaldybėse, išskyrus Neringos.

Neseniai socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtintas finansavimas dar 23 integralios pagalbos projektams (primename, kad jau įgyvendinamas 21 projektas; o iš viso bus įgyvendintas 61 projektas).

Pasak A.Pabedinskienės, įgyvendinant projektus socialinės globos ir slaugos į namus paslaugas gaus daugiau nei 2200 neįgalių vaikų, neįgalių darbingo amžiaus žmonių ir senyvo amžiaus asmenų. Nepamirštami ir šių žmonių artimieji, jie gaus reikalingą konsultacinę pagalbą.


Informacija

Tarp projektų veiklų numatoma: sukurti mobiliąsias komandas paslaugoms teikti; įsigyti transporto priemones, skirtas mobiliųjų komandų darbuotojams vykti pas paslaugų gavėjus. Taip pat įsigyti slaugos (sanitarines-higienos), dalyvių užimtumo priemones, darbo drabužius, įrangą ir įrenginius, reikalingus socialinei globai ir slaugai namuose teikti. Kartu bus apmokomi slaugytojai, slaugytojų padėjėjai, reabilitacijos specialistai (kineziterapeutai, masažuotojai, ergoterapeutai), socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai, savanoriai, konsultuojami šeimos nariai, prižiūrintys neįgalius vaikus, darbingo amžiaus neįgalius asmenis, senyvo amžiaus asmenis. Į projekto veiklas bus įtraukti bendruomenės nariai, savanoriai, organizuojami renginiai neformaliai pagalbai skatinti.

Parengta bendradarbiaujant su
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija