12 nuotr.Vyriausybei nusprendus švelninti karantiną, klientams duris atvėrė ne tik parduotuvės ir kavinės, bet ir bibliotekos. Ta proga „Vakaro žinios“ pasidomėjo, kaip saviizoliacijos metu sekėsi dirbti didžiausiai - Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo - bibliotekai. Skaitytojų buvo pasiteirauta, kaip jie reikiamą literatūrą gaudavo karantino metu ir kas paskatino vykti į biblioteką pačią pirmąją jos darbo dieną.
Dirbo ir dirbs
Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko teigimu, nepaisant karantino, bibliotekos darbas nenutrūko.
„Šiuo laikotarpiu net keturis kartus išaugo naudojimasis skaitmeninėmis paslaugomis. Tikėtina, didesnė dalis lankytojų ir toliau knygas skaitys nuotoliniu būdu. Juolab kad praplėtėme knygų, kurias galima pasiimti namo, sąrašą - dabar į jį įtraukti ir bendruose fonduose ar Vaikų ir jaunimo skaitykloje esantys egzemplioriai. Šiandien (pirmadienį - aut. past.), nors biblioteka ir atvėrė duris, anšlago nesitikime, nes saugiai vienu metu galime aptarnauti tik apie 50 žmonių“, - sakė R.Gudauskas.
Kol kas negalima naudotis Laisvalaikio skaitykloje esančiomis knygomis, tačiau, turint laiko, galima apžiūrėti dvi šiuo metu bibliotekoje veikiančias parodas, viena kurių skirta Sausio 13-osios įvykiams.
Nors planuojamų aptarnauti žmonių skaičius nėra didelis, jų priėmimui buvo rimtai pasirengta.
„Numatytos atskiros darbo vietos, taikomi tam tikri apribojimai dėl knygų ar naudojimosi biuro technika, bet sąlygos dirbti yra. Matuojama visų, tiek skaitytojų, tiek darbuotojų, temperatūra. Atėjusieji prašomi dezinfekuotis rankas arba mūvėti pirštines ir apsaugines kaukes. Pirmomis dienomis, kiek leis mūsų ištekliai, pirštinėmis dalį skaitytojų aprūpinsime“, - apie darbo pokyčius pasakojo bibliotekos vadovas.
Jis taip pat pasidžiaugė, kad biblioteka operatyviai sureagavo į situaciją ir per trumpą laiką turimais 3D spausdintuvais atspausdino daugiau negu 7000 apsauginių skydelių. Pirmiausia jais buvo aprūpintos gydymo įstaigos, vėliau „pasipuošė“ ir bibliotekos darbuotojai.
Pasikeitusios sąlygos privertė sparčiau keltis į virtualią erdvę: „Leidinių skaitmenizavimą vykdėm ir anksčiau, tačiau dabar šį procesą teko paskubinti. Kita vertus, infrastruktūra buvo paruošta, tad visi darbai vyko palyginti sklandžiai, o sistemos trūkumai buvo operatyviai ištaisyti. Nors esame vieša institucija, stengiamės vadovautis verslininkų požiūriu - dirbti greitai, profesionaliai ir lanksčiai reaguoti į pokyčius. Tad jei ir kils naujų iššūkių, tikiu, kad bibliotekos kolektyvas juos įveiks.“
Pakeisti aplinką
Pirmame filologijos magistrantūros kurse studijuojantis Vladas sakė, kad į biblioteką atėjo norėdamas pakeisti aplinką.
„Įvedus karantiną operatyviai gavome visus reikiamus prisijungimus, tad medžiagos studijoms tikrai užteko ir ji buvo lengvai pasiekiama. Visgi per ilgai dirbau iš namų, tad, atsiradus galimybei, nusprendžiau padirbėti bibliotekoje“, - pasakojo vaikinas.
Jis pasidžiaugė, kad jeigu pirmosiomis nuotolinio mokymosi dienomis dar kildavo sunkumų, tai vėliau viskas įsivažiavo ir mokslai vyko beveik kaip įprastai.
Paklausus, kaip karantinas pakeitė jo paties gyvenimą, vaikinas pripažino, kad pasikeitė laisvalaikio leidimo būdas, nes tiesiog nebeliko kur nueiti. Neslėpė pašnekovas ir to, jog priverstinė saviizoliacija turėjo įtakos finansinei padėčiai. Visgi jis įsitikinę, kad pastaroji normalizuosis, tik klausimas - kada...
Vertindamas valdžios veiksmus karantino metu, Vladas teigė nesupratęs akivaizdžios problemos laiku nesugebėjusios įžvelgti bei reikiamomis priemonėmis pasirūpinti Sveikatos apsaugos ministerijos elgesio. Keistas jam pasirodė ir privalomas grįžusiųjų iš užsienio karantinavimas bendrose erdvėse, neleidžiant jiems saviizoliuotis namuose.
Greitas internetas
Iš Bulgarijos pagal „Erasmus“ programą atvykusi Stelena finansinių sunkumų nepatyrė, nes pagrindinis merginos pajamų šaltinis yra stipendija. Pasak 5 mėnesį čia gyvenančios užsienietės, studijos Lietuvoje jai buvo realiausia galimybė išvažiuoti į užsienį, tačiau šiandien ji patenkinta, kad pasirinko mūsų kraštą.
Pasiteiravus, kodėl karantino metu skubėjo į biblioteką, bulgarė nusijuokė: „Nes čia spartus nemokamas internetas. Be to, bibliotekoje kitokia atmosfera, tad geriau sekasi susikaupti ir dirbti.“
Pagrindinis karantino trūkumas, turizmą studijuojančios merginos nuomone, yra tas, kad dabar ji negali keliauti. Tai kiek sumažina galimybes gyvai pamatyti tai, ką studijuoja. Visgi iki antros birželio pusės Lietuvoje liksianti studentė tikisi, kad karantiną atšaukus ji dar spės pasižvalgyti po mūsų kraštą.
Juolab, Stelenos teigimu, ir pats karantinas Lietuvoje, lyginant su Bulgarija, nėra toks griežtas, o padėtis pas mus - geresnė.
Pasiilgo popierinių knygų
Turizmo vadybą Vilniaus kolegijoje studijuojanti Agnieška į biblioteką atvyko rašyti bakalauro darbo.
„Niekada negalvojau, kad taip nutiks, tačiau pasiilgau paprastų, popierinių, knygų. Paskelbus karantiną mums buvo leista naudotis ne tik internetiniais resursais, bet ir duomenų bazėmis. Beveik visą medžiagą susirinkau nuotoliniu būdu, tačiau dabar, atsiradus progai, atskubėjau ir papildyti savo darbą, ir tiesiog pačiupinėti knygų. Juolab kad bibliotekoje, bent jau man, lengviau susikaupti ir geriau sekasi dirbti“, - atviravo mergina.
Užklausus apie karantiną, Agnieška, pasidžiaugė, kad jis buvo įvestas labai laiku.
„Esant kitokiai situacijai gal galvočiau kitaip, tačiau dabar, kai viskas buvo uždaryta, daugiau dėmesio galėjau skirti bakalauro darbui. Ramiai, tvarkingai pasidariau viską, ką reikėjo, tad neteks plušėti paskutinę naktį prieš gynimą“, - gera nuotaika tryško studentė. Vienintelis karantino trūkumas, pasak jos, kad diplomų įteikimas irgi gali vykti nuotoliniu būdu, tad nebus nei į orą mėtomų kepurių, nei bendros nuotraukos.
Optimistiškai mergina buvo nusiteikus ir kalbėdama apie darbus. Jai tai buvo papildomas užsiėmimas, tad priverstinė prastova finansinių rūpesčių nepridarė. Parduotuvėms atsidarius, ji, jei tik norėtų, vėl galėtų eiti dirbti.
Agnieška sako nesuprantanti, kodėl viskas, išskyrus maisto prekių parduotuves, įvedus karantiną buvo staigiai uždaryta, o dabar vėl staigiai atidaroma.
„Juk buvo aišku, kad namuose mėnesį prasėdėję žmonės veršis į parduotuves. Lauko kavinės, kai tik pradės veikti, irgi iškart bus užpildytos. Matant tai, nereikėtų stebėtis, jeigu užsikrėtusiųjų skaičius vėl pradės augti. Manau, kad tikslingiau būtų buvę arba kai kurių parduotuvių ir kavinių išvis neuždaryti, arba atidarinėti jas palaipsniui, kontroliuojant žmonių srautus. Bet gal valdantieji žino, ką daro?“ - retoriniu klausimu pokalbį baigė pašnekovė.
