Aukštaitijos sostinė virsta statybų aikštele

Ironiška, kad Panevėžys tarsi iš letargo pakirdo tada, kai antrą kadenciją einantis meras Rytis Mykolas Račkauskas, beje, pagal profesiją architektas, sėdo į teisiamųjų suolą ir dar įtariamas korupcija.

Įvažiuojantiems į Panevėžį miestas nuo seno palieka gana slogų įspūdį. Juk niekas, be pačių miestelėnų, nemato atliktų aktyvaus poilsio infrastruktūros kūrimo darbų Kultūros ir poilsio parke ir kairiajame „Ekrano“ marių krante. Nemato, nes nutiesti dviračių ir pėsčiųjų takai yra nuošaliau nuo pagrindinių miesto arterijų - Klaipėdos, Smėlynės ar J.Basanavičiaus gatvių.

Užtat pravažiuojantys puikiai mato vos per žingsnį nuo savivaldybės esančią autobusų stotį, kuri seniai vadinama Aukštaitijos sostinės piktžaizde. Galima tik įsivaizduoti, kaip nykiai tie vaizdai nuteikia kasdien tarptautiniais autobusų maršrutais iš Talino ir Rygos vykstančius keliautojus. Autobusų stotį dar sovietmečiu ketinta iškelti prie geležinkelio, vėliau kalbėta apie pietinį pakraštį, prie autobusų parko, dar vėliau svarstyta galimybė ją įkurdinti kažkur vakarinėje miesto dalyje, tarp miegamųjų kvartalų, bet galų gale nieko iš to neišėjo.

Dabartinė miesto valdžia vis maitina panevėžiečius pažadais ir vizijomis. Seniausiai visi žino, kad vilnietis Rolandas Palekas yra suprojektavęs naujos modernios stoties pastatą su peronu, ir šalia - parkelį su poilsio zona. Paskutinė naujiena - privati įmonė „Baltishes Haus“, kuri valdo greta stoties esantį prekybos centrą ir automobilių stovėjimo aikštelę, nusprendė dovanoti miestui stoties techninį projektą. Atrodo, tuo galima būtų džiaugtis, bet tas faktas labiausiai kliūva savivaldybės opozicijai, kuri vis randa, kam ir dėl ko apskųsti valdančiųjų planus - neva tai negražus valdžios ir verslo sandėris. Taigi, stoties idėja, kuriai, beje, ilgai trukdė ir paveldosaugininkai, pakibusi ore, kaip ir kita, regis, jau buvusi ranka pasiekiama - senamiestyje įkurdinti dailininko Stasio Eidrigevičiaus menų centrą.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna teigia, kad darbai nestovi vietoje. Esą statybos techniniame reglamente numatyta, kad autobusų stoties sklype privalo būti įrengtos automobilių stovėjimo vietos, o vienintelė išeitis - požeminė automobilių aikštelė. Šiam tikslui reikalingi papildomi geologiniai tyrimai.

Anot T.Juknos, stoties ir požeminės automobilių stovėjimo aikštelės techninis projektas turėtų būti parengtas iki šių metų pabaigos, o miesto politikams pritarus stoties projektui, 2021 m. sausį-vasarį būtų skelbiamas konkursas rangovui parinkti. T.Juknos nuomone, autobusų stoties statybų darbai galėtų startuoti apie 2021 m. gegužę.

Dabar jau gerų pusė metų išrausta centrinė Laisvės aikštė. Ko gero, tai vienintelis iš nedaugelio projektų, dėl kurio atrodo sutaria tarybos pozicija ir opozicija. Šilta žiema leidžia Panevėžio statybos tresto darbininkams sparčiai stumtis pirmyn ir darbai teikia vilčių, kad iki metų pabaigos aikštė su fontanais bus baigta. Skeptikai, išvydę vizualizaciją, kaip atrodys aikštė, šaiposi - ilgai kalbėję apie atsinaujinantį Panevėžį, valdantieji beviltiškai pavėlavo. Tad klausia jie, kuo gi po tokių „euroremontų“ Aukštaitijos sostinė skirsis nuo kitų miestų.

Neseniai panevėžiečiai sužinojo, kad Laisvės aikštės „euroremontas“ - dar ne pabaiga. Po ilgo trypčiojimo pagaliau pasirašytos rangos sutartys dėl Nepriklausomybės aikštės tarp Švč.Trejybės bažnyčios ir Muzikinio teatro rekonstrukcijos ir Nevėžio vingyje esančio Skaistakalnio parko sutvarkymo. Tik kol valdžia šnekėjo apie atsinaujinantį miestą ir skaičiavo, kiek tas grožis kainuos, projektai pabrango dvigubai.