respublika.lt

Atominės atliekos - ateities kartoms

(63)
2021 liepos 02 17:50:00
Danas NAGELĖ

Lietuva pasamdė Ispanijos infrastruktūros įmonę „IDOM Consulting Engineering Architecture", kuri už milijonus eurų pradės žvalgybą, kur būtų galima įrengti panaudoto branduolinio kuro kapinyną, mums kainuosiantį apie 2,5 mlrd. eurų. Ekspertai piktinasi tokiu žingsniu ne tik todėl, kad bus užkrauta nepakeliama finansinė našta ateities kartoms, bet ir todėl, kad rizikuojame šalį paversti radiacine zona. Išeitis yra - Rusija sutiktų pasiimti saugoti atliekas, atsiradusias iš jų pačių branduolinio kuro, tačiau su kaimynais niekas nė nebando derėtis. Beje, tai ne pirma praleista proga.

×
nuotr. 7 nuotr.
Dainius Kreivys. Arūno Bernacko koliažas

 

Grąžinkime Rusijai

Per vieną Seime vykusią Vyriausybės valandą parlamentaras Artūras Skardžius pasiteiravo energetikos ministro Dainiaus Kreivio apie sutartį su Ispanijos infrastruktūros įmone IDOM, kuri už kol kas neskelbiamą sumą (A.Skardžiaus teigimu - už milijonus eurų) parinks vietą Ignalinos AE panaudoto branduolinio kuro atliekynui.

„Teigiama, kad bus kasama šachta iki 200 metrų gylio. Visuomenė pirmiausia yra mažai informuota apie tai ir turbūt nesuvokia, kokia potenciali katastrofa bus ateities kartoms.

Kodėl būtent ispanų įmonė? Kodėl mes tiesiog ignoruojame tą susitarimą, kurį turime su švedais dėl bendradarbiavimo būtent šioje branduolinėje srityje? Suomiai savo branduolinę saugyklą jau baigia po 40 metų darbo, ji bus 420 metrų gylyje grynai granito šachtoje.

Kodėl vienintelė Rusija, kuri yra prisiėmusi įsipareigojimus ir leisti importuoti, ir laidoti pas juos branduolinį kurą, neišsiveža iš savo elektrinės to kuro?

Kodėl jūs nesiimate būtent šių veiksmų, o tiesiog potencialiai norite, kad ta bomba tiksėtų pas mus ne vieną šimtmetį? Aš manau, kad jūs tiesiog ignoruojate visuomenę ir vadovaujatės principu - po mūsų nors ir tvanas. Svarbiausia, kad susižertų pinigus konsultantai", - rėžė A.Skardžius.

Pasak D.Kreivio, tokie kaltinimai „skamba labai dramatiškai".

„Procesas yra visiškai normalus, netrukus bus pradėtas reaktorių išmontavimas, turime laikinas saugyklas. Ateityje, po 50 metų, kurą reikės perkelti į nuolatines saugyklas. Kaip žinoma, mes jas turėsime turėti pas save. Šiuo metu konkursą laimėjusi Ispanijos bendrovė atsakys į klausimą, kurioje vietoje geriausiai laikyti tas atliekas, galbūt bus ta pati Ignalina, Visagino teritorija. Niekas negali pasakyti. Leiskime daryti darbą konkursą laimėjusiai bendrovei ir tada bus atsakyta į visus klausimus, bus suteikti atsakymai.

Labai puikiai suprantate, kad kito kelio nėra. Branduolinės atliekos šiandieną jau yra Lietuvoje, jos neatkeliaus pas mus iš kitų šalių, jos - mūsų, likusios po Ignalinos AE eksploatavimo. Ardant reaktorius, jų dar padaugės ir mes turime jas visas utilizuoti", - atsakė D.Kreivys.

Briuselio nurodymas

„Vakaro žinios" primena, kad metų pradžioje Vyriausybė patvirtino 2021-2030 m. branduolinės energetikos objektų ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programą, kurioje numatyti dar neatlikti Ignalinos AE uždarymo darbai ir lėšų poreikis. Paramą ES uždarymui iš ES išsiderėjome tik iki 2030-ųjų, tačiau ir tai iš 1,2 mlrd. eurų 14 proc. lėšų turėsime surasti patys. Dėl 2031-2038 m. laikotarpio, kai iš kažkur reikės ištraukti per 1 mlrd. eurų, jokių garantijų iš Briuselio negavome, o paskui už 2,5 mlrd. eurų statysime giluminį radioaktyvių atliekų kapinyną už savus. Taip įpareigojo Briuselis. Kol kas neaišku, iš kur sukaupsime tiek pinigų. Vienas svarstomų variantų - į specialiai sukurtą fondą pervesti po 25 proc. valstybės įmonių valdomų dividendų ir pradėti kaupti jau dabar.

Užpernai dabartinis ministras D.Kreivys, kai dar tebuvo Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininku, iškart suabejojo, ar sugebėsime kad ir per 50 metų vien iš dividendų sukaupti tokią sumą, todėl iškėlė idėją, kad galima padidinti elektros tarifą vartotojams.

„Lietuvos visuomenė mažai žino ir suvokia, bei nepakankamai informuojama, koks potencialus pavojus gresia ateities kartoms. Niekuo nepagrįsta drąsa padaryti tai, kas nelabai pavyksta ir didžiosioms branduolinėms valstybėms. Galutinio technologinio sprendimo ligi šiol pasaulyje nėra. Mokslų akademija dar 1978 m. buvo įvertinusi įrengti atliekyną Lietuvoje, tačiau šios minties atsisakyta, nes neturime granito pamato. Jei įrengtume, kiltų pavojus giluminio vandens ištekliams ir tam, kad radiacija pateks į aplinką", - įspėjo A.Skardžius.

Nereikia išsišokti

Energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas sako, kad Lietuva pernelyg skuba.

„Akivaizdu, kad dabartiniai valdantieji dėl branduolinių atliekų su Rusija tikrai nenorės derėtis. Aš pats buvau Skandinavijoje, kur baigiamas statyti atliekynas. Autobusu po jūros dugnu važiavome kelis kilometrus gilyn. Ten atliekynas įrengtas po storu sluoksniu, nejudintu 50 mln. metų. Ir tai ten laidoja tik ne pačias labiausiai užterštas atliekas. Mums nereikia išsišokti, reikia palaukti, kol bus sukurtos pažangesnės technologijos", - konstatavo profesorius.

Norite - tikėkite, norite - ne: „Opus dei" įtaka

A.Skardžius pastebi, kad Lietuvoje konkursus dėl energetikos projektų paprastai laimi Ispanijos įmonės. Ir net toli gražu ne visada pasiūlydamos mažiausią kainą.

„Lietuvos geležinkeliai" (LG) baigė tarptautinį Vilnius-Klaipėda geležinkelio ruožo elektrifikavimo pirkimą ir pasirašė sutartį su ispanų bendrove „Elecnor S.A." Sutarties vertė - 363,1 mln. eurų. Antroje vietoje likusi bendrovė „Cobra Instalaciones Y Servicios" pasiūlė darbus atlikti už 323 mln. eurų (40 mln. eurų pigiau). Susisiekimo ministerijos auditoriai nustatė, kad konkursas buvo vykdomas „skelbiamų derybų" būdu, kas savaime atriša rankas LG pasirenkant rangovą elgtis, kaip nori. Nors LG derybų metu su nugalėtoja buvo atlikta apie 60 buvusių konkursinių sąlygų supaprastinimų, bendra darbų kaina ne sumažėjo, o išaugo dar 40-čia milijonų eurų. Ir tai dar ne viskas. Prisiminkime 9-ąjį 455 MW galios bloką Elektrėnuose. Jį kartu su partneriais Lietuvoje statė Ispanijos koncernas „Iberdrola". Į projektą investuota 376 mln. eurų - nematyta kaina už 1 MW galios. Negana to, kad jis labai brangus, dar ir nuolat genda, paprastai laikomas rezerve", - vardino A.Skardžius.

Pasak jo, Ispanijoje yra labai stipri religinė organizacija „Opus dei". Jis įtaria, kad būtent tai ir lėmė ispanų „sėkmę" Lietuvos energetikoje, mat šiai organizacijai, pasak A.Skardžiaus, priklauso buvęs energetikos ministras, dabartinis „Litgrid" vadovas Rokas Masiulis bei dabartinis ministras D.Kreivys.

Komentuoja branduolinės energetikos specialistas, buvęs penkių vyriausybių energetikos ministras, Prof. Leonas AŠMANTAS:

Kol kas visame pasaulyje giluminis atliekynas iki galo tėra rengtas Suomijoje, kiek žinau, šiemet jis bus „priduotas" eksploatuoti. Amerikiečiams, pavyzdžiui, iki šiol to nepavyko padaryti. Rusija atliekas saugo taip, kaip ir mes - sausu būdu. Rusija yra sakiusi, kad priimtų tą kurą, kurį davė, o Ignalinos AE visą kurą ir imdavo iš Rusijos.

Su Rusija būdamas ministru sutariau, kad panaudotą kurą išvešime į Sankt Peterburgo AE, nes mūsų AE buvo tarsi jos filialas, tačiau susitarimas nunyko, kai išėjau iš ministro posto. Tačiau kelių visada yra, jeigu jų ieškai.

Bet pas mus gi toks požiūris: jei Rusija - tai viskas blogai, jokių derybų nereikia, geriau patys vieni įsirenginėsime. O tereikia pradėti derybas, juk galų gale Ignalinos AE elektra naudojosi ir Baltarusija, ir Rusija. Kodėl dabar vieni turime sukti galvas, kur dėti atliekas? Tik norime užkrauti naštą ateities kartoms, nes niekas iki šiol nežino, kaip užtikrinti, kad atliekynas būtų saugus.

Beje, tai ne vienintelė Lietuvos praleista proga. Štai mes šiuo metu galėtume būti „Lukoil" dalininkais, nes savu laiku šios prezidentas Vagitas Alekperovas mums tą siūlė. Bet politikų požiūris - nesusidėkime su Rusija.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (63)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SITUACIJA: Už COVID-19 valdymą regionuose atsakingos ligoninės teigia, jog bendras į įstaigas guldomų pacientų skaičius nedidėja, bet baiminamasi augančio sergamumo tarp medikų, o kai kur jau svarstoma kviesti dirbti sergančiuosius besimptome forma.
  • SUSIRGIMAI: Vaikų užsikrėtimai koronavirusu sudaro trečdalį visų naujų susirgimų, atvejų skaičius gali augti ir iki 20 tūkst. per dieną, sako Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja, vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė.
  • PASIENIS: Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad atšaukti ekstremalią situaciją pasienyje su Baltarusija kol kas dar yra anksti.
  • SAUGUMAS: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį savo kolegai prancūzui Emmanueliui Macronui pareiškė, kad Vakarų šalys ignoruoja Maskvos susirūpinimą dėl NATO plėtros, pranešė Kremlius.
  • KONCERTINA: Pasienyje su Baltarusija įrengtos koncertinos ilgis siekia beveik 200 km.
  • PAVELDAS: Valstybinės kultūros paveldo komisijos parengto tyrimo duomenimis, Kaunas ir toliau pirmauja pagal paveldo apsaugai skiriamus išteklius.
  • SKUNDAS: Į JAV sankcijų sąrašus įtraukta Baltarusijos kalio trąšų gamintoja ir eksportuotoja „Belaruskalij“ teismui skundžia Vyriausybės sprendimą, pagal kurį „Lietuvos geležinkeliams“ nurodyta nutraukti ilgalaikę sutartį su „Belaruskalij“ dėl trąšų gabenimo per Lietuvą.
  • KAINOS: Statistikams paskelbus, kad išankstinė metinė infliacija sausį buvo 12,2% – didžiausia nuo 2008 metų, ekonomistai sako, kad toks rodiklis atitinka prognozes - pasak jų, vartotojų kainos augs iki pavasario, o vėliau turėtų prasidėti mažėjimo tendencija.
  • TESTAI: Sveikatos apsaugos ministerija žada, kad testavimosi punktuose formuojantis eilėms dėl išaugusio naujų COVID-19 atvejų skaičiaus patikros vietų artimiausiomis dienomis padaugės keliais tūkstančiais.
  • PELNAS: Didžiausia šalies telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ 2021-aisiais gavo rekordines 420,8 mln. eurų pajamas ir 57,6 mln. eurų grynojo pelno, nepaisant keturis kartus išaugusių energijos kainų bei visame pasaulyje jaučiamo infliacijos spaudimo.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar pritariate, jog į privalomą karo tarnybą būtų šaukiamos ir moterys?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar reikėtų Lietuvos konservatorių gyvenimą paversti pragaru?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-4 +1 C

+1 +4 C

 

-3 +1 C

-1 +1 C

0 +2 C

 

-3 0 C

0-10 m/s

0-15 m/s

 

0-12 m/s