1 nuotr.Po dalies prokurorų profesinės sąjungos kreipimosi į Seimą ir valstybės vadovus dėl generalinės prokurorės Nidos Grunskienės inicijuotų patikrinimų, nuobaudų ir darbo krūvio, į valdžią kreipėsi prokuratūros vadovę ir jos veiklą palaikantys pavaldiniai iš regionų.
Jie tikina, kad kolegos kreipimesi pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Be to, minėtas raštas nebuvo suderintas su visais profesinės sąjungos nariais.
Antradienį į prezidentą, Vyriausybę, Seimą, Teisės ir teisėtvarkos komitetą kreipėsi 27 prokuratūros darbuotojai, dauguma jų yra vadovaujančias pareigas užimantys Kauno, Marijampolės, Alytaus, Klaipėdos, Šiaulių vyriausieji prokurorai.
Tarp pasirašiusiųjų – Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas, jo pavaduotojas Tomas Staniulis, Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Arūnas Bundonis, Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Daiva Brudnienė ir jos pavaduotoja Lina Eviltienė, Marijampolės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Arūnas Žukauskas ir jo pavaduotoja Vilma Sakalauskienė, Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Jevgenijus Michailovskij, jo pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis, Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Nerijus Šiaulys, prokurorai vadovai iš Tauragės, Panevėžio, Šiaulių.
Rašte, kurį matė ir Eltos žurnalistė, palaikymą N. Grunskienei išreiškė ir Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Julius Gelumbauskas.
Pasirašiusieji reaguoja į Prokurorų profesinės sąjungos atstovų pasirašytą kreipimąsi į šalies vadovus.
„Mes, žemiau pasirašiusieji Lietuvos Respublikos prokuratūros bendruomenės nariai, informuojame, kad nesutinkame su aukščiau nurodytame rašte suformuluotais teiginiais dėl tariamo sistemingo prokuroro nepriklausomumo principo pažeidinėjimo, prokurorų persekiojimo bei šiame rašte pateikiamu dabartinės Generalinės prokuratūros vadovybės vertinimu“, – teigia kreipimąsi pasirašę prokurorai.
„Priešingai, nei teigiama aukščiau minėtame rašte, Generalinės prokuratūros vadovybės pastangos buvo išskirtinai nukreiptos į ikiteisminių tyrimų kokybės gerinimą bei ikiteisminių tyrimų terminų mažinimą, visos darbinės procedūros buvo vykdomos laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, vadovaujantis skaidrumo bei lygiateisiškumo principais, kas galimai ir sukėlė tam tikrų asmenų nepasitenkinimą“, – rašoma rašte.
Remdamiesi oficialia statistika, jie rašte pateikia faktus dėl tikrinimų, nuobaudų ir t.t.
Prokurorai vadovai sako, kad nuo 2021 m. pradžios iki 2025 m. lapkričio mėn. buvo pradėta 120 tarnybinių patikrinimų (2016–2020 m. – 140) dėl 131 prokuroro (2016--2020 m. – dėl 135). Konstatavus pažeidimus buvo paskirtos 55 tarnybinės nuobaudos (2016--2020 m. – 58). Užbaigus 31 patikrinimą, pažeidimai buvo konstatuoti, tačiau jokia nuobauda neskirta (2016--2020 m. – 33).
Nesutikę su konstatuotu pažeidimu ar skirta nuobauda prokurorai inicijavo 27 teismo procesus. 14 teismo procesų baigėsi galutiniu teismo sprendimu, pripažinus nuobaudas pagrįstomis bei teisėtomis. 7 prokurorams teismai skirtas nuobaudas panaikino. Dar 6 prokurorų bylose sprendimas nėra priimtas.
2021–2024 m. pažeidimai konstatuoti: 4 – Generalinėje prokuratūroje, 22 – Vilniaus apygardos prokuratūroje, 36 – Kauno apygardos prokuratūroje, 9 – Klaipėdos apygardos prokuratūroje, 6 – Šiaulių apygardos prokuratūroje, 5 – Panevėžio apygardos prokuratūroje.
„Atsižvelgdami į šiuo metu labiausiai viešoje informacinėje erdvėje akcentuojamus Prokurorų profesinės sąjungos atstovų pasirašyto rašto teiginius ir suprasdami, kad jie formuoja labai klaidingą įspūdį apie prokurorų tarnybinės atsakomybės taikymo praktiką, vyriausiųjų prokurorų atrankų ir skyrimo į pareigas procedūras bei kitus minėtame rašte keliamus klausimus, siūlome susipažinti su keliais oficialiais duomenimis bei faktais“, – rašo prokuratūrų vadovai.
Šiuo metu Lietuvos prokuratūroje iš viso dirba 583 prokurorai.
Siekiant užtikrinti prokuratūros kolektyvo atsinaujinimą ir kuo tolygesnį darbo krūvio pasiskirstymą, nuo 2021 m. sausio iki 2025 m. gruodžio 4 d. į pareigas buvo paskirti 34 nauji prokurorai, 21 dirba – Vilniaus apygardos prokuratūroje; 5 – Kauno apygardos prokuratūroje; 3 – Klaipėdos apygardos prokuratūroje; 1 – Šiaulių apygardos prokuratūroje; 4 – Panevėžio apygardos prokuratūroje.
„Užtikrintai galime tvirtinti, kad formuojant prokuratūros personalą pirmiausia, atsižvelgiama į teisės aktais nustatytų procedūrų laikymąsi, į pretendentų užimti pareigas kompetenciją. Profesinės sąjungos rašte minimos neskaidrumo, nepotizmo apraiškos nėra pagrįstos jokiais faktiniais duomenimis. Tokias išraiškos formas vertiname kaip emocinį, nepagrįstą, atskirų profesinės sąjungos narių individualaus nepasitenkinimo pasireiškimą“, – rašoma kreipimesi.
Primename, kad prezidentas Seimui antrajai kadencijai teikia N. Grunskienės kandidatūrą į generalinius prokurorus.
Pasak šalies vadovo Gitano Nausėdos, N. Grunskienės kompetencija ir profesinė patirtis nekelia abejonių, ji yra vertinama kolegų prokurorų ir kitų teisininkų, pasižymi aukštais moralės ir skaidrumo standartais. Dabartinė N. Grunskienės kadencija baigsis kitų metų sausio 13 d.
N. Grunskienė generaline prokurore paskirta 2021 m. sausį. Anksčiau ji vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūrai, daugiau nei 10 metų dirbo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriuje.
