Vilkauskas apie LRT įstatymo pataisas: buvau tos nuomonės, kad nebūtų skubama

„Aš buvau tos nuomonės, kad nebūtų skubama, kad būtų didesnis visuomenės ir suinteresuotų šalių įsitraukimas“, – ketvirtadienį, prieš LRT darbo grupės posėdį, žurnalistams teigė socialdemokratas. 

Jo nuomone, parlamentas turėtų ir toliau tobulinti senąjį LRT įstatymo projekto variantą.

„Manau, kad yra daug klausimų dėl to LRT įstatymo iš įvairių organizacijų, institucijų, tai, matyt, vis dėlto reikia tobulinti šitą LRT įstatymą. Jeigu mes jau diskutuojame, tai reikia ir tobulinti“, – akcentavo K. Vilkauskas. 

„Tas procesas ir yra pradėtas tam, kad išryškintų tas vietas, kurias reikėtų patobulinti“, – teigė jis. 

Sako matantis prasmę LRT įstatymo darbo grupės veikloje

Netylant diskusijoms dėl visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisoms tobulinti suburtos darbo grupės veiklos efektyvumo, K. Vilkauskas tikina įžvelgiantis šio sprendimo prasmę. 

„Tos darbo grupės noras ir buvo, kad visuomenėje būtų daugiau diskutuojama. Tai matau tą darbo grupės prasmę“, – kalbėjo socialdemokratas. 

„Ateina įvairūs pasiūlymai, tai, aš manau, kad visus pasiūlymus reikia svarstyti, peržiūrėti. Ir, matyt, bus ir alternatyvių pasiūlymų, kas yra gerai“, – sakė jis. 

Neigia patyręs partiečių spaudimą: mes tiesiog diskutavome

Pasigirstant spėlionėms, jog K. Vilkauskas galėjo patirti spaudimą iš partijos kolegų, komitete skubos tvarka svarstant LRT įstatymo pataisas, pats parlamentaras tai neigia ir tikina – tai tebuvo diskusijos. 

„Mūsų partijos viduje buvo diskusijų, kas yra natūralu. Kas kaip nori, taip gali pavadinti – (pavyzdžiui, – ELTA) spaudimu. Bet yra diskusijos, yra nuomonių skirtumai, tai mes tiesiog diskutavome“, – aiškino K. Vilkauskas. 

„Gal aštriau, gal kažkiek kitaip, bet mes diskutuojame (…). Aš to tikrai nevadinčiau spaudimu. Tai yra diskusijos“, – tikino jis. 

Vis dėlto, parlamentaras pripažįsta pataisų nagrinėjimo metu patyręs visuomenės atstovų spaudimą bei patyčias. Jo teigimu, tai įvyko Seimo opozicijai išplatinus jo bei kitų valdančiųjų atstovų telefonų numerius ir paraginus gyventojus skambinti politikams. 

„Pozicija paskelbė, kad skambinkite, net telefonus nurodė“, – kalbėjo politikas. 

„Aš gaudavau (skambučius – ELTA) šimtais, net nakčia telefonas non-stop skambėdavo (…). Aš to nepavadinčiau grasinimais, bet buvo įvairios žinutės su patyčių prieskoniu“, – aiškino Kultūros komiteto pirmininkas. 

Kižienė teigia sulaukusi grasinimų 

Tuo metu kita LRT įstatymo pataisų darbo grupės narė Indrė Kižienė sako iš gyventojų sulaukusi ne tik įžeidžiančių epitetų, bet ir grasinimų. 

„Protestų dienomis ištisą parą būdavo skambučiai, aišku, elektroniniai laiškai ir įžeidžiančios žinutės (…), kad nuo šiandien mano gyvenimas pasikeis, kad aš esu Žemaitaičio mergšė – tokie palyginimai (…). Visokie epitetai: vatnikė, bolševikė, rusų pakalikė ir panašiai“, – žurnalistams ketvirtadienio rytą sakė politikė. 

I. Kižienė teigė neatmetanti galimybės dėl tokių veiksmų kreiptis ir į atitinkamas institucijas. 

„Svarstau, tariuosi su savo patarėjais teisininkais (…). Visus numerius tikrai turiu išsisaugojusi, tai žiūrėsime, kaip elgsimės“, – kalbėjo ji. 

ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus tvarkos. 

Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.

Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. 

Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.

Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.

Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.