Ugdymas lietuvių kalba - problema

Bus darželių, bus ir registruotų

Peticijos.lt puslapyje atsirado Vilniaus rajono savivaldybei adresuota peticija, pavadinimu „Prašymas užtikrinti lietuvių kalbos ugdymo įstaigų prieinamumą Vilniaus rajone", peticijos autoriai - Galgių ir Gailiūnų seniūnaitijos gyventojai.

Šia peticija reikalaujama „inicijuoti ir priimti sprendimą dėl ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigos steigimo lietuvių kalba Galgių seniūnaitijoje", taip pat - „užtikrinti, kad, planuojant ar reorganizuojant švietimo įstaigų tinklą, būtų sudarytos Galgių ir Gailiūnų seniūnaitijų vaikų ugdymo ir švietimo sąlygos lietuvių kalba".

Peticijoje rašoma, kad dėl lietuvių kalba ugdančių įstaigų trūkumo ar netinkamos geografinės padėties kai kuriems tėvams tenka registruoti gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, kad užtikrintų vaikų ugdymą valstybine kalba. Tai pažeidžia lygias galimybes ir valstybinės kalbos principą.

Iki šių metų spalio 23 dienos surinkti 77 parašai, jie bus renkami iki 2026 metų sausio 15 dienos.

„Vakaro žinios" teiravosi Galgių seniūnaitijos seniūnaičio Tadeuš Tomaševič, kas jam žinoma apie šią peticiją ir problemą, seniūnaitis kiek sutriko: „Gal biškį yra problema." Pasak pašnekovo, jam niekas neskambino dėl to. Pasiteiravus, ar pastebi, kad į teritorijas atsikelia daugiau lietuvių, jis atsiduso: „Tiksliai šiuo momentu neatskysiu į šį klausimą, kokia ten situacija yra."

Gailiūnų seniūnaitijos seniūnaitis Lukas Žukaitis teigė, kad gyventojai savo vaikus veža į miesto ugdymo įstaigas. „Daro (gyventojai, - aut. past.) kaip ir visur kitur, registruojasi mieste ir veža vaikus į miestą. Vis tiek visi dirba mieste, tai ir vaikus veža į miesto darželius.

Nėra darželių lietuviškų rajone todėl, nes nėra daug registruotų gyventojų rajone. Mes bandome paaiškinti, kad reiktų padaryti darželių, tada atsiras ir registruotų rajone. Galgiuose planuojamas naujas darželis, yra peticija, kad būtų lietuvių kalba, bet ten, panašu, labai bando prastumti, kad būtų lenkų kalba."

L.Žukaitis „Vakaro žinioms" pasakojo, kad iš peticijos organizatorės Sabinos girdėjęs, kad Galgių seniūnaičio toks požiūris, kad „nuo kada Galgiai yra lietuviškas kraštas?".

Galgių seniūnaitis T.Tomaševič teigė, kad jo tokios pozicijos ar išsakytų žodžių, kad „nuo kada Galgiai yra lietuviškas kraštas?", nėra. „Aš neprisimenu, kada aš taip sakiau. Mano pozicija buvo tokia (atsidūsta), čia laiko nėra daug... Ar reikia mokyklos lietuvių kalba, aš nežinau kaip pasakyti", - kalbėjo jis.

„Vakaro žinios" bandė pakalbinti ir peticijos organizatorę Sabiną Narienę, tačiau šiuo metu su spauda ji nebendrauja. „Šiuo metu neturime komentarų spaudai, jei jų bus, susisieksime, dėkoju", - trumpai informavo ji.

Ilgametė problema

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas VANSAVIČIUS „Vakaro žinioms" teigė, kad Galgių gyvenvietė patenka į sparčiai besivystančias ir urbanizuojamas priemiestines Vilniaus rajono teritorijas, sulaukiančias nuolatinio naujakurių pagausėjimo, todėl natūralu, kad joje labiau jaučiamas lietuvių kalba ugdančių darželių ir mokyklų vietų trūkumas.

Savivaldybė yra gavusi Galgių gyventojų paklausimų, kuriuose teiraujamasi, kokios mokyklos jų vaikams priklauso pagal jų gyvenamąją vietą. Šiuo metu mokiniai iš šios vietovės gali rinktis Vilniaus r. Bezdonių „Saulėtekio" pagrindinę mokyklą, Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnaziją, Lavoriškių gimnaziją, Vilniaus r. Kalvelių „Aušros" gimnaziją. „Savivaldybė analizuoja duomenis ir, suprasdama poreikį, ieško galimų sprendimų.

Konkretūs sprendimai dėl ugdymo lietuvių kalba Mickūnų seniūnijoje bus numatyti ir naujame 2026-2030 metų bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos plane", - akcentavo jis.

V.Vansavičius tvirtino, kad akivaizdžiausias vietų trūkumas įstaigose lietuvių ugdomąja kalba yra tose rajono seniūnijose, kur gyvena daugiausiai naujakurių. Be to, iššūkiu tampa ir tinkamos infrastruktūros - sklypų - prieinamumo šiose gyvenvietėse klausimas. Anot Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, ši situacija - dalis ilgametės problemos, kai lietuviškų ugdymo įstaigų plėtra nebuvo tinkamai planuojama.

Daug kas priklausys nuo politinio ryžto

„Ieškomi įvairūs sprendimo būdai: nuo modulinių priestatų įrengimo ir esamų švietimo įstaigų plėtros (pvz., Avižienių, Nemėžio gimnazijų priestatai) ir pritaikymo iki naujų ugdymo įstaigų projektavimo ir finansavimo paieškos.

Šių metų rugsėjį duris atvėrė du visiškai nauji moduliniai darželiai Rastinėnuose (lietuvių kalba: 19 vaikų) ir Zujūnuose (lenkų kalba: 28 ikimokyklinukai + 11 priešmokyklinukų), - informavo V.Vansavičius. - Planuose - naujas modulinis darželis Galgiuose (Mickūnų sen.) ir modulinis priestatas prie Nemėžio darželio. Be to, ruošiamės darželio projektavimui Koperniko g. Galgiuose; Mickūnuose vertiname situaciją ir ieškome galimybių, kaip plėsti švietimo paslaugas ten."

Pašnekovo teigimu, švietimo tinklo plėtra ir optimizavimas reikalauja ne tik laiko, tinkamos infrastruktūros ir didelių investicijų, kurios viršija dabartines pačios savivaldybės galimybes, bet ir savivaldybės politinės valios bei bendro sutarimo imtis ilgalaikių sprendimų.

„Nuo politinio ryžto tiesiogiai priklauso ugdymo prieinamumo užtikrinimas visiems rajono gyventojams, nepriklausomai nuo jų gimtosios kalbos, - aiškino V.Vansavičius. - Tačiau kol priemiesčiuose trūksta vietų ugdymo įstaigose, pasienio teritorijose, toliau nuo Vilniaus, kur istoriškai dominavo lenkakalbės ugdymo įstaigos, situacija yra priešinga.

Čia dėl vidinės migracijos mažėja gyventojų ir vaikų, todėl mažėja ir mokyklų poreikis. Kaip pavyzdį galima pateikti Medininkus, kur teko uždaryti mokyklą. Jos patalpas dabar planuojama pertvarkyti ir panaudoti socialinių paslaugų plėtrai (pvz., įrengiant senelių globos namus ar kt.)."

Skaičiai

Vilniaus rajono savivaldybė yra įsteigusi 32 bendrojo ir 16 ikimokyklinio ugdymo mokyklų: 23 gimnazijas, 7 pagrindines mokyklas, 2 mokyklas-darželius, 16 lopšelių-darželių. Dalis šių įstaigų yra dvikalbės (lietuvių ir lenkų k. ar lenkų ir rusų k.), ar trikalbės (lietuvių, lenkų ir rusų k.). Dalis šių ugdymo įstaigų taip pat turi skyrius. Skyrius - tai struktūrinis pagrindinės ugdymo įstaigos padalinys, nors tai nėra atskiras juridinis vienetas, jis leidžia užtikrinti vaikų ugdymą arčiau jų gyvenamosios vietos.

Ugdymas lietuvių kalba vykdomas: 16 bendrojo ugdymo ir 14 ikimokyklinio ugdymo įstaigų; lenkų kalba: 23 bendrojo ugdymo ir 15 ikimokyklinio ugdymo įstaigų; rusų kalba: 4 bendrojo ugdymo ir 2 ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Vilniaus rajone taip pat veikia 9 valstybinės švietimo įstaigos lietuvių ugdomąja kalba (4 gimnazijos, 2 pagrindinės mokyklos, 1 mokymo centras ir 2 lopšeliai-darželiai). Rajone veikia ir 13 nevalstybinių švietimo įstaigų.

Komentuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija:

„Rengiama peticija ministerijos nėra pasiekusi, negavome nusiskundimų ir dėl situacijos Galgiuose bei Gailiūnuose. Iš tiesų Vilniaus rajone darželiuose ir mokyklose, kuriose mokoma lietuvių kalba, trūksta vietų. Kaip numatyta Švietimo įstatyme, savivaldybė privalo turėti optimalų mokyklų tinklą, atsižvelgti į ugdymosi poreikių įvairovę, užtikrinti vaikams teisę mokytis valstybine kalba.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Vilniaus rajone yra įsteigusi Mickūnų vaikų lopšelį-darželį ir Rudaminos vaikų lopšelį darželį „Ąžuoliukas". Taip pat Buivydiškių pagrindinę mokyklą (su Čekoniškių ikimokyklinio ugdymo skyriumi ir Sudervės pradinio ugdymo skyriumi), Bukiškio pagrindinę mokyklą (su Avižienių ikimokyklinio ugdymo skyriumi ir Karvio ikimokyklinio ugdymo skyriumi), Eitminiškių gimnaziją, Juodšilių „Šilo" gimnaziją, Lavoriškių gimnaziją, Riešės gimnaziją.

Esame susirinkę duomenis, koks yra poreikis mokytis lietuvių kalba, juos analizuojame, artimiausiu metu suplanuotas susitikimas su Vilniaus rajono savivaldybės atstovais ir ieškosime išeičių, kaip padėti šeimoms, kaip išplėsti galimybes mokytis lietuvių kalba."