1 nuotr.Daugiau kaip 160 tūkst. žmonių Lietuvoje gauna šildymo kompensacijas. Tai yra apie 5,6 proc. visų Lietuvos gyventojų. Tikėtina, kad kitais metais jų bus dar daugiau, mat nuo sausio nebegalios iki šiol galiojusi PVM lengvata.
Gyventojai jau užgulė savivaldybes, norėdami pateikti prašymus gauti šildymo kompensaciją. Tačiau ne visi žino, kad kompensacijos gali negauti nekilnojamojo turto turintys ar daugiabučio renovacijai nepritariantys gyventojai.
Seime priėmus mokesčių reformą, išlaidos šildymui ženkliai kils visiems. Iki šiol šildymui buvo taikytas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, kuris nuo kitų metų pradžios taps įprastu 21 proc.
Taigi, kasmet brangstantis šildymas gyventojams kainuos dar daugiau.
Kompensacijų reikės didesnei daliai žmonių
Seime priėmus šiuos pakeitimus tuometė socialinės apsaugos ir darbo ministrė, o dabar premjerė Inga Ruginienė sakė, kad mažiausias pajamas gaunantys gyventojai nenukentės, nes valstybės teikiama šildymo kompensacija galės pasinaudoti daugiau žmonių. Ji patikino, kad teisę į kompensaciją turės žmonės, kurie šildymui išleidžia daugiau nei 10 proc. savo pajamų.
Nuo rugsėjo jau galima teikti tokius prašymus. Svarbu nepamiršti, kad būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t.y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, dujomis, elektra ir pan.).
Tačiau į „Vakaro žinių" redakciją kreipiasi susirūpinę žmonės, kurie žino atvejų, kai šildymui reikalingos kompensacijos gyventojai negauna, jeigu turi sodą, antrą paveldėtą būstą ar tiesiog santaupų banko sąskaitoje.
Taip pat dalis baiminasi, jog nesutikę su daugiabučio renovacija, jie praras teisę į kompensaciją.
Su šiais klausimais kreipėmės į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.
Ministerija nurodo, kad nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (442 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (663 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas" per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus - po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t.y. po 442 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t.y. 663 Eur.
Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus - nuo 20 iki 40 proc.).
Turintys santaupų gali negauti kompensacijos
Ministerijos atstovai nurodo, kad skiriant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, vertinama asmens turimo turto visuma: nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas, finansinis turtas (piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ar ne bankuose, jeigu jų bendra suma viršija 580 eurų). Jeigu asmens nuosavybės teise bendro turimo turto vertė neviršija įstatyme nustatyto turto vertės normatyvo, teikiama būsto šildymo išlaidų kompensacija.
Kitaip sakant, būsto šildymo išlaidų kompensacija gali būti neskiriama tik tuo atveju, jeigu asmuo ar jo šeima nuosavybės teise turi turtą (pvz., ne vieną būstą, sodo sklypą, garažą ar pan.), kurio bendra vertė viršija nustatytą turto vertės normatyvą.
„Turto vertės normatyvas, o ypač nekilnojamojo turto vertė, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, skirtingose teritorijose - didmiesčiuose, miestuose, miesteliuose ir kaimuose - skiriasi. Didmiestyje jis net keletą kartų gali būti aukštesnis, nes tokio paties dydžio namas, pvz., Vilniuje, yra kelis ar net keliolika kartų brangesnis nei, pvz., Akmenės rajone.
Pavyzdžiui, 4 asmenų šeima, gyvenanti Vilniuje, Pašilaičiuose, gali pretenduoti į piniginę socialinę paramą, jei bendra turto vertė 2025 m. siekia apie 299 tūkst. Eur, o šeima, gyvenanti Akmenės rajone - apie 59 tūkst. Eur.", - nurodo ministerijos atstovai.
Taigi, bendrą turto vertės normatyvą apskaičiuoja savivaldybės, tačiau net ir tokiu atveju, kai gyventojų turtas viršija numatytą ribą, savivaldybėms suteikta teisė visais atvejais vertinti individualią šeimos ar asmens situaciją ir piniginę socialinę paramą skirti išimties tvarka.
Jei nenori renovacijos
Nemažai gyventojų įsibaiminę, jog nesutikę su daugiabučio renovacija, gali prarasti teisę į kompensaciją. Toks atvejis galimas. Tačiau ne visada. Kaip nurodo socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tai priklauso nuo to, ar gyventojo balsas buvo lemiamas ir dėl to buvo nepritarta renovacijai. Tačiau, jei daugiabutis renovuojamas daugumos buto savininkų iniciatyva (50+1 balsas), kompensacija teikiama ir toliau.
Be to, ministerija nurodo, kad šildymo kompensaciją gaunantiems asmenims valstybė padengia renovacijos kreditą: „Parama teikiama tuomet, kai buto savininkas įgyvendina arba jau yra įgyvendinęs daugiabučio namo atnaujinimo projektą ir buto savininko šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Šiems asmenims 100 proc. apmokamos kredito ir palūkanų įmokos. Teikiamos valstybės paramos tikslas - skatinti ir sudaryti palankias sąlygas nepasiturintiems gyventojams dalyvauti renovuojant energetiškai neefektyvius būstus ir mažinti būsto šildymo išlaidas."
