Teismas: J.Borisovo įkurta „Aviabaltika“ teisėtai pripažinta neatitinkančia Lietuvos saugumo interesų

Anot teismo, kompanija bendradarbiavo su Rusijos ir Baltarusijos kariniam bei pramoniniam kompleksui priklausančiomis įmonėmis.

Investuotoją „Aviabaltika“ neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų pripažino Vyriausybė ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.

Dėl šių Ministrų kabineto bei komisijos nutarimų „Aviabaltika“ kreipėsi į Regionų administracinį teismą.

Jos teigimu, sprendimai priimti remiantis „prielaidomis, prezumpcijomis, deklaracijomis, o ne objektyviais faktiniais duomenimis“.

Anot „Aviabaltikos“, ta aplinkybė, kad Jurijus Borisovas nuo 2012 iki 2023 metų valdė įmonės akcijas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ji neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Tačiau teismas atmetė įmonės skundą kaip nepagrįstą.

„Teismas, išnagrinėjęs bylą, nurodė, kad Komisijos sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis iš valstybės įmonės Registrų centro, taip pat Užsienio reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo tarnybos informacija, pagrindžiančia pareiškėjos („Aviabaltika“ – ELTA) grėsmę nacionaliniam saugumui keliančius ryšius su užsienio valstybių subjektais“, – penktadienį išplatintame pranešime teigia teismas.

Pasak teismo, komisija pagrįstai nustatė, kad „Aviabaltika“ vykdė aktyvią ir ilgametę komercinę veiklą Baltarusijoje, dalyvavo įgyvendinant projektus Rusijoje, o įmonės partnerės turi komercinių ar kitokių ryšių su šių šalių gynybos ir saugumo sektoriumi arba kitaip jį remia.

Savo ruožtu Vyriausybė tikino, kad „Aviabaltikos“ planai pratęsti žemės nuomos sutartį su „Lietuvos oro uostais“, norint plėsti veiklą Kauno oro uoste, kertasi su valstybės nacionalinio saugumo interesais.

„Tokių planų neužkardymas reikštų subjekto, turinčio grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių aplinkybių, vis tebesitęsiančią veiklos galimybę tarptautiniame Kauno oro uoste esančio aerodromo apsaugos zonos teritorijoje, kurioje veiklą gali vykdyti tik patikimi, su Lietuvos Respublikai priešiškomis šalimis, tokiomis kaip Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika, riziką ar grėsmę keliančių ryšių neturintys asmenys“, – teigė Vyriausybė.

Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.