Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezerve sukaupti 640 mln. eurų, tačiau jie neliečiami

Katino ašaros

Kad užtikrintų pakankamą sveikatos priežiūros specialistų skaičių, SAM skelbia besiimanti priemonių jiems pritraukti ir išlaikyti darbo vietose. Prioritetas teikiamas studijų ir stipendijų finansavimui ir darbo sąlygų gerinimui, taip pat šalį arba sveikatos priežiūros sektorių palikusių specialistų susigrąžinimui. Šiemet bus paskelbti ir pradėti įgyvendinti sveikatos priežiūros specialistų įgalinimo, pritraukimo ir išlaikymo projektai, kuriems iki 2029 m. numatyta kiek daugiau nei 30 mln. eurų.

Pasak sveikatos apsaugos viceministro Aurimo PEČKAUSKO, su žmogiškųjų išteklių trūkumu šiandien susiduria daugelis valstybių, ir kiekviena šalis, taip pat ir Lietuva, turi imtis priemonių, kurios užtikrintų reikiamą sveikatos priežiūros specialistų skaičių.

ES ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamuose projektuose, kuriuos šiemet bus pakviestos įgyvendinti savivaldybės, yra numatytas studijų kainos ir stipendijų finansavimas, priedai prie gydytojų rezidentų darbo užmokesčio, kvalifikacijos tobulinimas ir kitos veiklos. Sveikatos priežiūros specialistų įgalinimo, pritraukimo ir išlaikymo projektams iki 2029 m. iš viso numatyta kiek daugiau nei 30 mln. eurų.

Baisios prognozės

Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) 2023 m. atnaujintas tyrimas prognozuoja, kad 2032 m. Lietuvoje trūks 4643 bendrosios praktikos slaugytojų, 2355 slaugytojų padėjėjų, 1328 išplėstinės praktikos slaugytojų, 543 gydytojo odontologo padėjėjų, 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų, 134 skubiosios medicinos gydytojų.

Išanalizavusi esamą situaciją ir pateiktas prognozes, SAM parengė Sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo ir išlaikymo veiksmų 2024-2029 metų planą.

Neatsižvelgia į reikmes

„PSDF rezerve yra per 600 mln. eurų. Jie neleidžiami, nors yra neatidėliotinų reikmių. Iš labiausiai „degančių" - vaistų kompensavimas. Per Seime vykstančias Vyriausybės valandas vis paklausiu, kodėl tos reikmės nėra tenkinamos, tačiau atsakymo nesulaukiu. Beveik metus vyko derybos dėl vaistų nuo cistinės fibrozės kompensavimo. SAM pasigyrė, kad juos įtraukė į rezervinių vaistų sąrašą. O tai viso labo reiškia, kad vaistai yra sąraše, bet bus kompensuojami tik tada, kai bus pinigų.

Pinigų yra, poreikis yra, tačiau Vyriausybė tų pinigų nenori leisti, kad Lietuva atitiktų fiskalinės drausmės įstatymą. Kiti sektoriai leidžia pinigus, o sveikatos sektoriui jų leisti neleidžiama. Tokia situacija", - „Vakaro žinioms" dėstė parlamentaras Aurelijus VERYGA.

Pasak jo, dar vienas absurdas - pinigai užspausti, nors gydymo įstaigų paslaugų įkainiai smarkiai atsilieka nuo realybės.

„Dar vienas amžinas klausimas - medikų darbo užmokesčio didinimas. Ypač tai aktualu dėl slaugytojų, nes minimali alga jau praktiškai susilygino su jų alga. Ir tuoj nekvalifikuotas darbuotojas gaus tiek, kiek gauna slaugytoja. Koks motyvas tada rinktis tokį darbą Lietuvoje?" - retoriškai klausė A.Veryga.

Dar viena didelė problema - rezidentai negauna mokamų darbo vietų, todėl dalis jų priversti rinktis darbą užsienyje.

„Rezidentai dirba kone daugiau nei tikri gydytojai, todėl jų alga turėtų būti tokia, kad galėtų išgyventi, pavalgyti, apsirengti, visus būtinuosius poreikius patenkinti. Praėjusioje kadencijoje algas padidinome ir jas pavertėme draudžiamosiomis pajamomis - atsirado tam tikros garantijos, žmonės gali paskolas pasiimti. Tačiau algos turi būti indeksuojamos, nes infliacija nestovi vietoje", - pabrėžė A.Veryga.

Žada už kitus

Tačiau didžiausią nuostabą jam kelia naujausias SAM pažadas per 5 metus atseikėti vos 30 mln. eurų trūkstamų medicinos specialybių atstovams privilioti.

„Pradėkime nuo to, kad šita valdžia veikiausiai jokio finansavimo nepaskirs, nes finansavimas bus tik kitiems metams. Arba geriausiu atveju planus pamatysime vasarą, kai pasirodo pirmasis ateinančių metų valstybės biudžeto variantas. O ką šneka apie 2029 m., tai iš viso yra nerimta, nes bus jau net nebe kita, o dar kita kadencija. Lygiai taip pat „rimtai" atrodytų, jei pasakytų, kad šiam reikalui iki 2050 m. paskirs milijardą eurų. Ne jų rankose pinigai bus.

30 mln. eurų suma penkeriems metams - juokinga. Padalinkime ją iš trūkstamų etatų, kurie prognozuojami, ir pamatysime, kiek vienam žmogui atiteks. O norint, kad daugiau žmonių siektų slaugytojų profesijos, neemigruotų ar nepereitų į privatų sektorių, reikia mažų mažiausiai algas didinti dvigubai. O slaugytojų padėjėjų algos jau beveik pasiekė minimalią algą", - konstatavo A.Veryga.

Ar daug liks dirbti?

Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas, Vilniaus Centro poliklinikos direktorius Kęstutis  ŠTARAS „Vakaro žinioms" irgi išreiškė nuostabą, kad iš šimtamilijoninio rezervo trūkstamų profesijų atstovų ruošimui rengiamasi skirti tokią mažytę sumą.

„Rezervas yra kintantis, todėl tikslios sumos negalima numatyti, reikia skirti tam tikrą procentą. Ir ne tik studentų stipendijoms, bet visai bazei - didesnėms būsimų medikų algoms, dėstytojų, kurie ruoš medikus, algoms ir t.t. Jei tik pakelsi stipendijas, gal laikinai studentų atsiras daugiau, bet trūks dėstytojų. O kas iš to, kad studentų bus daugiau, jei tokios darbuotojų sąlygos? Ar daug jų liks dirbti?" - retoriškai klausė K.Štaras.

Taupo ne ten

Jam antrino parlamentarė, buvusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė ŠALAŠEVIČIŪTĖ.

„Mes su A.Veryga ne kartą per Vyriausybės valandą bei komitete kėlėme klausimą dėl PSDF rezervo panaudojimo. Visų pirma - inovatyviems vaistams, nes esame priešpaskutinėje vietoje pagal jų prieinamumą pacientams. Be to, kai 2014 m. tapau sveikatos apsaugos ministre, tuometinį premjerą Algirdą Butkevičių įtikinau, kad iš rezervo reikia skirti nemažą sumą slaugytojų atlyginimams didinti. Tą reikėtų daryti ir dabar", - įsitikinusi R.Šalaševičiūtė.

Verčia dirbti nuostolingai

Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas GRIGAS akcentavo, kad pinigų stygius sveikatos apsaugos sistemoje yra akivaizdus.

„Sveikatos paslaugų įkainiai, kuriuos nustato ligonių kasos, neatperka kaštų. Rezervas turi būti, sveikatos apsaugos sistema turi turėti pagalvę, tačiau rezervas turi būti valdomas, tokio didelio nereikia laikyti, nes nuo to nukenčia būtinosios reikmės. Tiek pacientų, tiek darbuotojų lūkesčiai didėja. Bet jie nėra patenkinami. Kai įkainiai neatitinka realybės, teikiame paslaugas, tačiau jos neša nuostolius", - konstatavo V.Grigas.