Galutinis teismo verdiktas: Algirdas Paleckis pagrįstai nuteistas dėl pokario Lietuvos partizanų niekinimo

Kasacinis teismas konstatavo, kad A. Paleckis teise į saviraiškos laisvę pasinaudojo akivaizdžiai konstitucinėms vertybėms priešingais tikslais. 

Nuteistojo advokato skundas nutartimi atmestas. 

LAT trijų teisėjų kolegijos verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas.

„A. Paleckiui iškreipus istorinius faktus, Lietuvos tautai reikšminga grupė – Lietuvos partizanai – pristatyta neigiamai, užgauliai ir įžeidžiamai, kaip valstybės gynimo siekiu nesivadovavę, o Lietuvos gyventojus žudę asmenys. Toks partizanų priskyrimas nusikaltėliams iš esmės atitinka tik okupacinės valdžios ir jai pavaldžių jėgos struktūrų pateiktą partizanų kaip banditų vertinimą. Taip buvo šiurkščiai sumenkinta rezistencinė kova ir sukurtas netikras istorinis naratyvas, formuojantis itin neigiamą požiūrį į Lietuvos partizanus ir Lietuvos tautą. Laisvės kovų ir okupacijos aukų aspektas svarbus ne tik lietuvių tautos identiteto prasme, bet ir aktualių saugumo iššūkių kontekste“, – paskelbė teismas.

Nutartį paskelbusi teisėja Gabrielė Juodkaitė-Granskienė sakė, kad pasisakydamas A. Paleckis nurodė konkretų partizanų nužudytų civilių gyventojų – aukų skaičių, kuris, kaip nustatyta byloje, nebuvo pagrįstas tyrimų duomenimis, o pasipriešinimo (rezistencinio) judėjimo sunaikinimą paminėjo tik abstrakčiai, visiškai nekonkretizuodamas sovietinių represijų aukų skaičiaus.

LAT rėmėsi EŽTT praktika

Teisėja sakė, kad atsakomybė už viešą pritarimą genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui ar karo nusikaltimams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą, kyla tuo atveju, kai tai padaryta grasinančiu, įžeidžiančiu būdu, ar dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka.

„Kaip žinia, žodžio ir įsitikinimų laisvė, kaip viena iš pamatinių žmogaus laisvių bei teisinės valstybės saugomų vertybių, yra minima tiek Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijoje, tiek ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Šiuose aukščiausios teisinės galios dokumentuose nustatyta, kad šių laisvių ribojimas galimas tik įstatymo pagrindu ir tik siekiant teisėto tikslo – saugant visuomenę ar atskiras jos grupes nuo neigiamų padarinių, kuriuos gali sukelti neigiamas saviraiškos laisvės ribojimas ar netgi piktnaudžiavimas ja. Tai vienas iš tokių ribojimų nustatytas aptariamame mūsų Baudžiamojo kodekso straipsnyje“, – sakė teisėja.

Pasak jos, Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra paskelbęs, kad neapykanta genocido neigimo kontekste gali būti kurstoma ne tik tiesiogiai, raginant smurtauti, bet ir įžeidžiant išjuokiant ar šmeižiant tam tikras gyventojų dalis ar grupes. 

„Menkinimas gali būti reiškiamas ne tik vartojant tiesmukišką kalbą, bet ir panaudojant nutylėjimus, prisidengiant atsargiomis formuluotėmis ar hipotezėmis, kurios nekeičia tokių pasisakymų esmės. Svarbu ir tai, kad reikšmingų ir įrodytų aplinkybių, tokių kaip už genocidą atsakingi asmenys, jo mastas ir padariniai, neigimas iš esmės prilygsta genocido neigimui“, – sakė teisėja G. Juodkaitė-Granskienė. 

A. Paleckis nuteistas už tai, kad užgauliu būdu neigė ir šiurkščiai menkino Lietuvos Respublikos teisės aktais pripažintus 1944–1953 metais Lietuvos Respublikos teritorijoje SSRS institucijų vykdytus genocido ir kitus nusikaltimus žmoniškumui. Pasak teisėjos, SSRS vykdytas Lietuvos partizanų, kaip politinės grupės genocidas, yra pripažintas tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teismų praktikoje.

„Pripažinta EŽTT praktikoje, kad tikrai galima įtraukti socialines ir politines grupes į genocido santrauką, tai neprieštarauja konvencijai dėl genocido. Atsižvelgiant į visus išaiškinimus, buvo nuspręsta, kad Algirdas Paleckis, viešojoje erdvėje pristatomas kaip politinis ir visuomenės veikėjas, o pasisakymo metu pristatęs kaip žurnalistas, kalbėdamas tiesioginės transliacijos metu, viešai neigė ir šiurkščiai menkino Lietuvos partizanų genocidą, pagrįsdamas savo teiginius, akivaizdžiai iškraipomais istoriniais duomenimis. Partizanus pristatė kaip veikusius dėl abejotinų su laisvės gynimu nesusijusių motyvų, kaip neturėjusius bendro tikslo ir suklaidintus JAV propagandos“, – G. Juodkaitė-Granskienė. 

Ir Kauno apygardos teismas, ir LAT savo sprendimuose atkreipė dėmesį, kad įrašas su A. Paleckio pasisakymu buvo transliuotas 2023 m. spalio 25 d., Lietuvai minint Konstitucijos dieną (pagrindinio įstatymo, įtvirtinančio piliečių laisves ir teises) priėmimo 30-metį. 

Piktinosi galutiniu verdiktu, žada kreiptis į EŽTT

Skundu A. Paleckis su savo advokatu prašė panaikinti Kauno apygardos teismo kovo 13 dienos nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą. 

Nuteistasis verdikto išklausė nuotoliniu būdu iš Kauno kalėjimo, kur ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. A. Paleckis mano, kad dalis žmonių pokaryje į miškus slėpdamiesi nuo mobilizacijos į sovietų kariuomenę, kiti bėgo iš idėjos, manydami, kad gelbsti žlugusį Smetonos režimą.

A. Paleckis piktinosi LAT sprendimu.

„Bet man visai tai teks skųsti Europos Žmogaus Teisių Teismui, už konvencijos pažeidimą, nes 8 mėnesiai kalėjimo už pareikštą nuomonę neatitinka konvencijos pagrindų“, – sakė jis.

Nuteistasis skundėsi, kad Lietuvos teismai ignoravo EŽTT suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose.

A. Paleckio advokatas Adomas Liutvinskas sako, kad jo klientas nuteistas nepagrįstai, o į teismus yra perkeliami istoriniai debatai.

ELTA primena, kad kovą Kauno apygardos teismas paskelbė, kad tenkina prokuratūros skundą – A. Paleckio veiksmas dėl partizanų šmeižimo buvo tikslingas, jis nusikalto atlikdamas bausmę, laisvės atėmimo bausmė nesustabdė jo nuo naujo nusikaltimo vykdymo.

Prokuratūra, reaguodama į viešą A. Paleckio pasakymą, kad dėl pokario Lietuvos partizanų kaltės žuvo 25 tūkst. civilių gyventojų, iš jų 1 tūkst. buvo kūdikiai, teigė, jog vyras akivaizdžiai menkina partizanus. Atkreipiamas dėmesys, kad tokia statistika buvo sudaryta iki 1990 metų, ją rinko ne istorikai, o KGB darbuotojai. 

Pareigūnai siekė nuteisti A. Paleckį už tyčinį 1944-1955 m. sovietų vykdytų nusikaltimų Lietuvoje neigimą. Teisėsaugos duomenimis, tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad 2022 m. spalį A. Paleckis viešai pritarė tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino.

Jo baudžiamojoje byloje konstatuota, kad, pasisakydamas apie Lietuvos pokario ginkluotą rezistenciją, A. Paleckis pateikė Lietuvos pokario ginkluotą rezistenciją kaip JAV padarytą žalą Lietuvai, menkino pokario ginkluotos rezidencijos dalyvius, priskirdamas jiems tik neigiamus kovos motyvus ir nutylėdamas rezistencinės kovos tikslą ginti Lietuvos laisvę.

A. Paleckis taip pat teigė, kad partizanai „prišaudė“ žydų vaikų, senukų ir moterų, esą partizanai žudė paprastus valstiečius, partizanai vaizduojami kaip bėgantys ir besislapstantys, „smetoninio režimo“ gelbėtojai.

Kauno apygardos teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtinta, kad A. Paleckio viešame pasisakyme nurodyti duomenys ir pateikta dalis šaltinių, kuriais, pasak A. Paleckio, jis rėmėsi, neatitinka Lietuvos istorijos, paremti KGB nurodyta informacija, kurie vėliau buvo oficialiai paneigti kitų istorikų ir kituose oficialiuose šaltiniuose.

54 metų A. Paleckis dabar Kauno kalėjime atlieka bausmę už rengimąsi šnipinėti Rusijai – Generalinė prokuratūra jį su bendrininku Deimantu Bertausku kaltino rinkus Rusijos žvalgybą dominančią informaciją, kaip teigė prokuratūra, jiems buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas. A. Paleckis taip pat laikomas vienu iš „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ steigėjų, šią asociaciją teismas likvidavo kaip veikiančią prieš Lietuvą.

2012 m. tuometinis partijos „Frontas“ lyderis A. Paleckis buvo nuteistas už sovietų agresijos neigimą per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, kai radijo laidoje pareiškė, kad tądien „saviškiai šaudė į savus“. Šioje byloje jam buvo skirta piniginė bauda.

A. Paleckiui partizanų šmeižimo byloje paskirta trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę subendrinus su anksčiau paskirta bausme, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.