1 nuotr.Lietuvoje vis mažiau lieka vietų, kur galima atsiskaityti grynaisiais. Piliečiai vis labiau pratinami prie kortelių ir elektroninės bankininkystės.
Kita vertus, rekomenduojama, jog ištikus krizei, žmonės turėtų grynųjų. O kaip juos, ištikus krizei, išsigryninti, jeigu 15-oje rajonų jau neliko bankų skyrių, o, pavyzdžiui, Pakruojo rajone yra tik vienas bankomatas?
Be to, ne visi solidesnio amžiaus gyventojai moka naudotis kortelėmis ar elektronine bankininkyste. Tenka žemintis ir prašinėti pagalbos. Kodėl valstybė šiuos žmones diskriminuoja?
Piliečių iniciatyvinė grupė, kurios vienas koordinatorių yra signataras Zigmas Vaišvila, iki rugpjūčio 5-osios 17 val. tikisi surinkti ir pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) 300 tūkst. parašų. Įpareigojančių Seimą paskelbti privalomą referendumą dėl grynųjų pinigų apsaugojimo.
Tai yra, surengti referendumą, kad būtų pakeistas Konstitucijos 23-ias straipsnis.
Dabar šio straipsnio antra dalis teigia, jog „Nuosavybės teises saugo įstatymai". O iniciatyvinė grupė siekia, jog ši straipsnio dalis būtų tokia - „Nuosavybės teises ir teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais saugo įstatymai". Tokią grynų pinigų alternatyvą į savo konstitucijas jau yra įtraukę šveicarai, slovėnai, slovakai, vengrai.
Parašai dėl referendumo pradėti rinkti nuo vasario 5-osios. Galima pasirašyti ne tik VRK specialiuose lapuose, bet ir elektroniniu parašu. Visa informacija yra svetainėje www.K23.lt.
Lietuva pagal atsiskaitymą kortelėmis yra pirmaujanti Europos Sąjungoje. Atsiskaitymas elektroninėmis priemonėmis laikomas pažangesniu, tačiau, kaip teigia referendumo iniciatoriai, Lietuvoje 10-15 proc. gyventojų (apie 400 tūkst.) vis dar nesinaudoja internetu, o 65-mečių ir vyresnių grupėje internetu naudojasi tik 35 proc.
Tokie žmonės patiria atsiskaitymo sunkumų. Net ir tuo atveju, kai Vilniaus geležinkelio stotyje nori nusipirkti bilietą, o jis parduodamas tik atsiskaitant kortele.
Tiesa, žmogus galėtų įlipti į traukinį be bilieto, nes jį už grynuosius nusipirktų traukinyje. Tačiau koks senas žmogus išdrįs įlipti be bilieto? Juk bijos tapti „zuikiu"!
Komentuoja referendumo iniciatyvinės grupės narė Nendrė ČERNIAUSKIENĖ:
Šveicarai referendume jau balsavo už išsaugojimą grynųjų, už alternatyvą ir 75 proc. pasisakė už grynuosius.
Nors tai šalis, kuri turbūt gyvena ekonomiškai geriausiai. Tai jeigu šveicarai pasisakė už tokį variantą, tai kodėl mes savo Konstitucijoje neturime tokio įrašo?
Su kuo dažniausiai žmogus susiduria? Su elektros sutrikimais.
Pagal ES paskaičiavimus ES pilietis be elektros galėtų išgyventi maždaug 7 dienas. Nutrūkus elektrai, reikia turėti ir grynųjų, o pas mus skatinama jų neturėti, kai mūsų elektros tinklai yra pakankamai pasenę.
Kiekvienas nuėjęs į parduotuvę jau yra susidūręs su tuo, kad prie kasos laikinai negali atsiskaityti kortele. Reikia turėti alternatyvą. Sakoma, kad atsiskaitymas grynaisiais skatina šešėlį. Nesutinku. Šešėlis sprendžiamas kontrole, o ne draudimu.
Komentuoja signataras Zigmas VAIŠVILA:
Kodėl negali žmogus pasirinkti, ar jis pensiją, atlyginimą gaus grynaisiais, ar į sąskaitą? Ar mes gerbiame pagyvenusius? Kodėl turime juos numesti į paraštes?
Dabar žmogui net įsidarbinti negalima, jei neturi sąskaitos banke. Kodėl taip elgiamasi su mūsų žmonėmis? Paskutinis pavyzdys - mes referendumo iniciatyvai būtinas išlaidas galime susirinkti tik iš aukų, o aukas galima rinkti tik per bankus.
Tačiau bankas užblokavo 10 eurų auką, nes esą reikia ją patikrinti! Nors visi bankai žino mūsų sąskaitą, į kurią renkame aukas!
Komentuoja referendumo iniciatyvinės grupės vienas koordinatorių Egidijus ČIBIRAUSKAS:
Mes su dabartine atsiskaitymo kortelėmis tvarka skatiname šešėlį, nes yra ne vienas žmogus, kuris negali Lietuvoje oficialiai dirbti, mokėti mokesčius, nes neturi banko sąskaitos.
Mūsų iniciatyva prisidėtų prie šešėlio mažinimo. Europos Komisija, Europos Centrinis Bankas jau sako: „turėkite namuose grynųjų". Švedai anksčiau skatino elektroninius atsiskaitymus, todėl dabar susiduria ir su anekdotinėmis situacijomis.
Jaunuoliai, pripratę prie kortelių, jau nepriima atsiskaitymų grynaisiais, nes nesugeba atskirti, ar tai tikri pinigai. Neatpažįsta, kaip atrodo švediška krona. Ateityje bus įvestas skaitmeninis euras, kuris bus naudojamas be interneto, todėl gryniesiems būtina apsauga. Žmogui turi išlikti galimybė rinktis.
