1 nuotr.Tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse galiojanti tvarka, jog mokiniai turi mažiau lietuvių kalbos nei gimtosios kalbos pamokų, prieštarauja įstatymams, antradienį konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).
„Teismas nagrinėjo tai, ar ministro patvirtinti Bendrieji ugdymo planai atitinka Švietimo įstatymą. Švietimo įstatyme aiškiai nustatyta, kad mokyklose, kuriose ugdymas vykdomas tautinės mažumos kalba, lietuvių kalbos mokymui turi būti skiriama ne mažiau laiko negu gimtosios kalbos mokymui. Tai yra privaloma, imperatyvi įstatymo nuostata“, – žiniasklaidai teigė LVAT atstovas Paulius Žeimys.
LVAT konstatavo, kad ministro patvirtintuose Bendruosiuose ugdymo planuose buvo nustatyta, kad pradinio ugdymo programoje lietuvių kalbai ir literatūrai skiriama mažiau pamokų negu gimtajai kalbai ir literatūrai.
„Kadangi švietimo sistemoje mokymo laikas objektyviai ir palyginamai išreiškiamas pamokų skaičiumi, teismas konstatavo, jog toks teisinis reguliavimas neatitinka įstatyme nustatyto reikalavimo“, – informavo teismo atstovas.
Teismas taip pat pažymėjo, kad galimybė mokykloms perskirstyti pamokas ar sudaryti laikinas grupes, taip pat integruotas lietuvių kalbos mokymas per kitus dalykus, negali pakeisti ar kompensuoti įstatyme nustatyto minimalaus mokymo laiko santykio. Taip pat akcentuojama, kad įstatymo reikalavimų laikymasis negali būti paliktas pavienių mokyklų sprendimams.
Į LVAT dėl lietuvių kalbos pamokų skaičiaus tautinių mažumų mokyklose kreipėsi Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Politikas prašė ištirti, ar patvirtinti 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų bendrieji ugdymo planai, nustatantys lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičių tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse, neprieštarauja Švietimo įstatymo nuostatai šių mokyklų pradinukus valstybinės kalbos mokyti ne mažiau nei gimtosios.
„Atsakomybė yra ministerijos – ji privalo įstatymo nuostatas perkelti į Bendruosius ugdymo planus taip, kad jos realiai veiktų. Taigi, dabar ministerija turi pakoreguoti planus ir nustatyti aiškią taisyklę: pradinėse klasėse lietuvių kalbai – ne mažiau pamokų nei gimtajai kalbai“, – po LVAT verdikto pranešime spaudai teigė L. Kasčiūnas.
Visgi LVAT pabrėžė, jog jis nesprendžia, kokiu konkrečiu būdu turi būti įgyvendintas įstatymo reikalavimas – tai yra vykdomosios valdžios institucijų diskrecija.
