Socialdemokratai siūlo naikinti desovietizacijos komisiją: reikia tvarkyti, kas neefektyvu

„Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC) yra pakankamai istorikų ir mokslininkų, kurie yra tikrai kompetentingi spręsti šiuos klausimus. Kita vertus, dabar nurodymai yra imperatyvūs, o savivaldybėms reikėtų duoti pačioms apsispręsti. Kas nėra efektyvu – reikia tvarkyti“, – Eltai teigė K. Vilkauskas.

„Paskui tokiais sprendimais būna priešinama visuomenė, čia ir tos pačios Salomėjos Nėries atvejis. Buvome ir su komisija susitikę, toje situacijoje visi procesai tapo tik sudėtingesni, o ne paprastesni“, – kalbėjo socialdemokratas, pridurdamas, kad desovietizacijos komisija savo efektyvumu jo neįtikino.

Sprendimus dėl atitinkamų objektų likimo, iniciatorių teigimu, turėtų priimti pačios savivaldybės. Jei joms reikėtų papildomos informacijos, šios galėtų konsultuotis su LGGRTC, tačiau centras teiktų tik rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus. Atitinkamus sprendimus savivaldybės turėtų priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, savivaldybių kreipimusis dėl analogiškų objektų svarsto desovietizacijos komisija ir teikia rekomendacinio pobūdžio išvadas LGGRTC. Galutinį sprendimą priima centro direktorius Arūnas Bubnys. Tuomet savivaldybės būna įpareigotos šiuos nutarimus įgyvendinti.

Jei Seimas pritartų siūlomiems pakeitimams, įstatymo pataisos įsigaliotų nuo šių metų spalio 1 d. 

V. Karčiauskas: toks mechanizmas neveiks

Savo ruožtu, reaguodamas į tokį valdančiųjų siūlymą, desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas sako, kad parlamentarų siūlomas mechanizmas – neveiks.

„Niekaip nereaguoju. Politinė valia buvo tokius darinius įsteigti, politinė valia gali būti ir kitokia. Nematau jokios problemos, visokie keliai geri“, – Eltai teigė V. Karčiauskas, sakydamas, kad tokio siūlymo asmeniškai nepriima. 

„Neveiks (mechanizmas – ELTA). Ką reiškia rekomendacinės išvados? Koks tikslas? Kas Genocido centre tą vykdys? Ten gi šiai dienai yra nulis darbuotojų. Reikia ilgos diskusijos norint priimti kokį nors sprendimą. Manau, kad tas mechanizmas neveiks ir jį reikėtų išvis stabdyti, jeigu nenorima, kad jis veiktų toks, koks yra dabar. Reikia pradėti nuo diskusijų, kas yra valstybės istorinė atmintis“, – akcentavo jis. 

P. Kuzmickienė: ciniška įstatymo pakeitimus registruoti tremčių ir okupacijos dienos išvakarėse

Tuo metu Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos vicepirmininkė, konservatorė Paulė Kuzmickienė kritikuoja valdančiųjų siūlymus. Be to, opozicijoje dirbanti politikė teigia, kad šias pataisas registruoti Gedulo ir vilties dienos išvakarėse – ciniška. 

„Įstatymo projekto rengėjai tarsi atliepia mums priešiškos valstybės vykdomą propagandinį karą. Turiu mintyje, Maskvoje išleistą knygą su Rusijos diplomatijos vado Lavrovo įvadiniu žodžiu, joje perrašoma mūsų istorija, neigiamas Lietuvos valstybingumas, taip pat turiu mintyje ir Maskvoje atstatomus paminklus Stalinui ar Kaliningrade pastatytą paminklą Muravjovui-Korikui, bei Sibire griaunami paminklai pagerbiantys tremties aukas“, – Eltai perduotame komentare teigė P. Kuzmickienė.

„Vertinu, kad dekomunizavimas yra stabdomas. Ciniška, kad projektas registruotas represijų, tremčių ir okupacijos dienų išvakarėse. Būtent šis įstatymas demokratiniu būdu įgalina gintis nuo išlikusių propagandinių okupacinių ženklų“, – akcentavo konservatorė.

ELTA primena, kad nuo 2023 metų gegužės 1 d. Lietuvoje veikia desovietizacijos įstatymas. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas (paminklams, kitiems memorialiniams objektams, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimams).

Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC), jo suformuotai specialiai komisijai ir savivaldybių institucijoms.