1 nuotr.Grupė Seimo siūlo Darbo kodekse įtvirtinti, kad darbuotojas turi teisę atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavio nepasiekiamais ne darbo laiku (nuo 2025-12-01). Tačiau Vyriausybė ragina neskubėti ir palaukti Briuselio sprendimo.
Anot parlamentarų, šiuolaikinės technologijos leidžia dirbti bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje.
Pastebima, kad tokia praktika turi neigiamų padarinių, nes skatina prailginti darbo laiką bei panaikina ribas tarp darbo ir privataus gyvenimo, sukelia stresą.
Projektu siekiama užtikrinti darbuotojų teisę į privatų gyvenimą, gerinti psichinę ir fizinę sveikatą, padėti išvengti galimų nesusipratimų ir ginčų, pagerinti darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.
Vyriausybės išvadoje, kurią parengė socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siūloma iš esmės pritarti projekto siekiui saugoti darbuotojų fizinę ir psichinę sveikatą bei gerovę, išliekant darbdavio nepasiekiamais ne darbo metu, išsaugant darbuotojų teisę į privatų gyvenimą ir išvengiant galimų ginčų, tačiau projekto nesvarstyti, nes Europos Komisija 2024 m. balandį pradėjo konsultacijas su socialiniais partneriais (darbdavių ir darbuotojų organizacijomis) dėl galimo Europos Sąjungos lygmens reguliavimo, apimančio teisę atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ne darbo metu, ypač dirbant nuotoliniu būdu.
2025 m. liepą EK perėjo į antrąją konsultacijų fazę, kuri būtina prieš pateikiant teisėkūros pasiūlymą. Šiuo metu vyksta diskusijos, siekiant parengti bendrą poziciją ir galimą teisinį tekstą. Galutinis tekstas dar nėra paskelbtas, tačiau jau yra žinoma, kad jis galės apimti šiuos principus:
1) darbuotojo teisę atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ne darbo metu, ypač dirbant nuotoliniu būdu;
2) darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros apsaugą, siekiant sumažinti profesinio perdegimo ir streso riziką;
3) psichosocialinės rizikos prevenciją, įskaitant nuolatinio pasiekiamumo kultūros mažinimą;
4) lankstumą valstybėms narėms, leidžiant nacionaliniu lygmeniu pritaikyti direktyvos nuostatas pagal vietinę darbo teisę ir praktiką.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuva kartu su kitomis valstybėmis turės perkelti direktyvą į nacionalinę teisę, kai ji bus priimta.
Todėl tikslinga palaukti EK sprendimo, kad nacionalinis reguliavimas neprieštarautų būsimai direktyvai.
Be to Trišalė taryba spalio pradžioje sutarė atidėti nuomonės dėl šio projekto pateikimą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui vėlesniam laikui, siekiant sulaukti EK konsultacijos rezultato.
