Seimūnas toliau bando keistai reklamuotis

„Vakaro žinios" rašė apie kelias keistas K.Neimanto iniciatyvas.

Pavyzdžiui, kad visi bedarbiai turėtų stoti į Šaulių sąjungą. Narystė būtų privaloma ir tik tada darbo ieškantis žmogus galėtų pretenduoti į bedarbio išmoką. Arba kad politikas „priraitė" laiškų į Rusiją, klausdamas apie ten esančių lietuvių bendruomenių dydžius.

Naujausia jo iniciatyva - nustatyti, kad daugiavaikės šeimos, kurioms priklauso lengvatos, turi būti ne tos, kurios augina 3 ar daugiau vaikų, o 2 ar daugiau vaikų. Esą tai padės... didinti gimstamumą.

„Atsižvelgdami į demografinę situaciją Lietuvoje siūlome peržiūrėti daugiavaikės šeimos sąvoką ir gerinti sąlygas gimstamumo skatinimui. Daugiavaikė šeima traktuojama kai šeimoje auga trys ir daugiau vaikų, tačiau stebint mažėjantį gimstamumą ir 2024 metų statistiką, kad vienai šeimai vidutiniškai tenka 1.3 vaiko, manome, kad gausi šeima tūrėtų (kalba netaisyta, - aut. past.) būti suprantama, kai šeimoje auga bent 2 vaikai. Šeimų, auginančių, 3 ir daugiau vaikų, yra tik apie 7-8 proc., tai labai mažas procentas, kuris parodo, kad norint pasiekti geresnių rezultatų, skatinimas, lengvatos ir parama tiek socialinėje, tiek švietimo erdvėje turėtų prasidėti gerokai anksčiau.

Gimstamumo tendencijos yra liūdnos ir stipriai mažėjančios. 2023 m. Lietuvos suminis gimstamumo rodiklis (SGR) buvo 1,18. Atvejais, kuomet SGR nesiekia 2,1 - nebeužtikrinama kartų kaita. Pasiekėme situacija, kuomet pokyčiai yra būtini ir neišvengiami. Demografiniai veiksniai yra neatsiejamai susiję su šeimos modelio, vertybių, laisvo asmenų judėjimo vertybių kaita. Žinoma, vaikų auginimo išlaidos auga, moterų karjeros galimybės atitolsta, o atlyginimas irgi dažnai tampa nebepavejamas, dėl ko ir nusprendžiama vaikų susilaukti vėlesniame amžiuje, o kartais jų išvis atsisakyti. Valstybės pareiga būtų visais būdais skatinti vaikų gimstamumą ir šeimų infrastruktūros bei lengvatų plėtrą. Pradžių pradžia ir turi prasidėti nuo daugiavaikės šeimos sąvokos kaitos, nes, matome, kad šiuolaikiniame gimstamumo kontekste du vaikai jau tampa nebe norma, o retenybė.

Remiantis Jungtinių Tautų prognozėmis, ne tik Lietuva, bet visos pasaulio valstybės antroje XXI a. pusėje susidurs su pastebimai sumažėjusiais gyventojų skaičiaus augimo tempais, o iki 2090 m. apie 55 proc. valstybių susidurs ir su depopuliacijos iššūkiais.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų skyriaus analitinė apžvalgoje dėl Lietuvos demografinės situacijos, pažymima, kad „Lietuvos valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050" papildančioje „Demografinių iššūkių sprendimo galimybių studijoje" teigiama, kad dėl per pastaruosius dešimtmečius vykusių ir iki šiol vykstančių negatyvių demografinių procesų susiformavo deformuota ir populiacijos augimui nepalanki gyventojų amžiaus struktūra. Dėl ilgalaikio mažo gimstamumo ir didelio gyventojų, ypač jaunimo, emigracijos iki 2018 m. masto Lietuvos gyventojų amžiaus struktūrą sudaro labai maža vaikų ir didelė vyresnio amžiaus gyventojų dalis. 3-4 dešimtmečių perspektyvoje tai lems ne tik mažėjančias gimstamumo apimtis, bet ir tolesnius demografinių struktūrų pokyčius - visų pirma, darbingo amžiaus gyventojų ir reproduktyvaus amžiaus moterų, galinčių susilaukti vaikų, skaičiaus mažėjimą. JT prognozės rodo, kad Lietuvos gyventojų skaičius ir toliau nuosekliai mažės ir 2050 m. sieks tik 2,2 milijono (vidutinis scenarijus), iš jų beveik kas trečias gyventojas bus vyresnis nei 65 m. amžiaus", - teigia Seimo narys.

Anot jo, pagrindinis tikslas projekto tikslas - gimstamumo skatinimas.