1 nuotr.Seimo teisininkai kritiškai vertina parlamentaro Vytauto Sinicos siūlymą dekriminalizuoti atsakomybę už vadinamąją „neapykantos kalbą“. Jų nuomone, tai numatančių Baudžiamojo kodekso (BK) nuostatų panaikinimas prieštarautų Europos Sąjungos (ES) teisei.
Jei neliktų baudžiamosios atsakomybės tam, kuris viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religijos, įsitikinimų ar pažiūrų, anot Seimo kanceliarijos Teisės departamento, „nebūtų laikomasi iš ES teisės akto kylančio įpareigojimo“.
Be to, priėmus BK pataisas, kaip pastebi teisininkai, taip pat būtų siaurinama ir šiuo metu nustatyta juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė už tokią veiką.
Įvertinę projektą savo išvadoje Seimo teisininkai pažymi, kad šiuo metu galiojančios BK formuluotės atitinka ES teisės akto – 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pagrindų sprendimo dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis nuostatas.
Jų vertinimu, neapykantos kalbos kriminalizavimas taip pat atitinka Konstitucijos nuostatas ir Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą dėl žodžio bei saviraiškos laisvės ribų.
„Atsižvelgiant į šiuos argumentus, siūlytina pagal projekte pateikiamus siūlymus šiuo metu galiojančio Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio nekeisti“, – pataria teisininkai.
Nacionalinio susivienijimo atstovas Seime V. Sinica siūlo panaikinti baudžiamąją atsakomybę už vadinamąją „neapykantos kalbą“, išskyrus atvejus, kai viešai kurstoma smurtauti ar fiziškai susidoroti su tam tikra žmonių grupe, primena ELTA.
BK pataisas įregistravęs Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis politikas mano, kad tai turi būti ne įstatyminio reglamentavimo, o etikos normų sritis. BK nuostatos dėl neapykantos kalbos, anot V. Sinicos, tapo teisinio persekiojimo įrankiu žmonių, kurie išsakė kitokią, kad ir kontraversiškai vertinamą, nuomonę.
Anot parlamentaro, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta žmogaus saviraiškos laisvė. Jis taip pat akcentuoja pamatinį baudžiamosios teisės principą, kad baudžiamoji teisė turi būti taikoma tik kaip kraštutinė, paskutinė priemonė.
Jeigu Seimas pritartų V. Sinicos iniciatyvai, BK liktų baudžiamoji atsakomybė tik tiems, kurie viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su tam tikra žmonių grupe, finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą. Už tai numatyta bausti viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
