Seimas tęs LRT audito išvadų svarstymą: Skardžius neatmeta, kad bus prašoma atlikti ir papildomų tyrimų

Pasak „aušriečio“ Artūro Skardžiaus, jo vadovaujamas Audito komitetas jau kreipėsi į LRT, visuomeninio transliuotojo Tarybą bei kitas institucijas, reikalaujant pateikti papildomos informacijos apie LRT procesus.

Parlamentaras neatmeta, kad komitetas prašys institucijų atlikti ir papildomus tyrimus.

„(LRT audito – ELTA) išvados yra reikšmingos, yra reikšmingi pažeidimai tiek viešųjų pirkimų srityje, tiek įdarbinimo, tiek misijos vykdymo ir visais kitais aspektais“, – Eltai komentavo A. Skardžius.

„Tai pradžia, nes prašysime tyrimų, prašysime atlikti vertinimus – čia bus ir Darbo inspekcijai, ir Mokesčių inspekcijai, ir visa kita. Bet tai bus prašoma komiteto sprendimu. Dabar yra išvadų rengėjų prašymai pateikti papildomą informaciją, kuri bus reikalinga sprendimų priėmimui“, – sakė jis.

Seimo nario teigimu, parlamentinis Audito komitetas kreipėsi į LRT Tarybą bei visuomeninio transliuotojo administraciją, taip pat ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), Viešųjų pirkimų tarnybą – prašant pateikti papildomos informacijos dėl audito metu paaiškėjusių aplinkybių.

„Yra išsiųsti raštai ir paklausimai įvairioms institucijoms – ir Viešųjų pirkimų tarnybai, ir LRT Tarybai, pačiai LRT administracijai, STT“, – vardijo Audito komiteto pirmininkas.

Pasak parlamentaro, sprendimai dėl galimų tolimesnių tyrimų bus priimti artimiausiu metu – komitetas šiuo klausimu, anot A. Skardžiaus, diskutuos lapkričio 26 d.

Pateikti papildomi klausimai

Su Audito komiteto raštu, adresuotu LRT generalinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei bei LRT Tarybai, susipažino ir ELTA.

Kreipimesi prašoma iki lapkričio 21 d. pateikti išsamius atsakymus į klausimus 7 temomis.

Komitetas domisi LRT laidų kainomis – pastebima, kad dauguma visuomeninio transliuotojo televizinių projektų vykdomi koprodukcijos forma. Todėl LRT administracijos prašoma pateikti duomenis, ar skaičiuojant išorės prodiuserių rengiamų laidų kainą yra įvertinama, kokia kainos dalis atitenka LRT.

Taip pat prašoma pateikti informaciją apie visų 2021–2024 m. programų tinklelio laidų žiūrimumo reitingus, taip pat – išlaidas visuomenės grupių apklausoms.

„Jei lėšos visuomenės grupių apklausoms patenka į lėšų veiklos viešinimui sumą, išskirkite, kokia suma skirta minėtoms apklausoms. Pamečiui nurodant lėšas priskirtinas trims išlaidų kategorijoms, nurodykite konkrečiai, kokios lėšų sumos ir kokiam tikslui buvo išleistos ir koks tų pirkimų pagrindas/pagrįstumas, atsižvelgiant į tai, kad LRT pati turi resursus ir galimybes kurti viešinimo turinį, savo struktūroje turi Komunikacijos ir rinkodaros departamentą bei Teisės ir vindikacijos skyrių“, – teigiama komiteto rašte LRT.

Audito komiteto nariai taip pat prašo pateikti duomenis dėl komercinės-ūkinės veiklos pajamų – kaip jos naudojamos, kokiems tikslams, kas daroma su pinigų likučiu.

„Kartu prašome paaiškinti, kaip komercinės-ūkinės veiklos lėšų naudojimas prisideda prie LRT misijos įgyvendinimo?“ – kelia klausimą Audito komiteto nariai.

Tarp klausimų – prašymas nurodyti, į kokias pareigybes buvo priimti darbuotojai, kuriems nebuvo taikoma atitinkama atranka. Parlamentarai domisi ir LRT darbuotojų pareiginiu darbo užmokesčiu, gaunamomis pajamomis pagal autorines ir paslaugų teikimo sutartis.

Galiausiai, domimasi ir LRT Vidaus audito tarnybos atliktais auditais bei patikrinimų metu pateiktomis rekomendacijomis, jų įgyvendinimo terminais.

Audito išvadas aptarė su dalimi LRT Tarybos narių

Tiesa, pasak A. Skardžiaus, praėjusį ketvirtadienį vyko ir dalies komiteto narių – išvadų rengėjų, pateikusių papildomus klausimus LRT administracijai – susitikimas su visuomeninio transliuotojo Tarybos atstovais.

„Aušrietis“ pastebėjo, kad maždaug pusantros valandos trukusio susitikimo metu diskutuota apie esą apribotas LRT Tarybos funkcijas ir įgaliojimus. Dėl to politikas neatmetė, kad reikės tobulinti LRT įstatymą – ir nebūtinai tik šiuo klausimu.

„LRT Taryba negali vykdyti savo funkcijos, ji tiesiog yra supančiota ir net apynasris jai uždėtas iš administracijos“, – susitikimo įspūdžiais dalijosi A. Skardžius.

„Bandoma apeliuoti į dviprasmybes arba pilkąsias LRT įstatymo zonas. Dėl to, aišku, reikia taisyti įstatymą“, – dėstė „aušrietis“.

Dar vienas susitikimas, anot A. Skardžiaus, veikiausiai vyks po LRT Tarybos posėdžio antradienį, lapkričio 18 d.

ELTA kreipėsi į LRT Tarybą, prašydama pakomentuoti vykusio susitikimo turinį bei atskleisti, kas dalyvavo pokalbyje su Audito komiteto išvadų rengėjais.

Į paklausimą raštu atsakė Tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas, nurodydamas, kad pats susitikime nedalyvavo, mat buvo komandiruotėje.

„Esu komandiruotėje ir nedalyvavau. Daugiau nieko nežinau“, – atsakyme raštu teigė M. Jurkynas.

Kaip skelbta, lapkričio 3 d. Valstybės kontrolė pristatė dar pavasarį pradėjo LRT audito rezultatus.

Visuomeninio transliuotojo patikrinimo metu auditoriai nustatė sisteminių dirbančiųjų socialinių garantijų rizikų – pažymima, kad nėra aiškiai reglamentuoti darbuotojų atrankos, darbo užmokesčio ir autorinių sutarčių taikymo principai.

Be to, auditoriai pastebi, kad dideli kartojimai LRT Plius programoje kelia rizikas turinio įvairovei, taip pat raginama neatlygintinai skleisti daugiau pranešimų kultūrine, šviečiamąja ir socialine tematika.

Taip pat patikrinimo metu nustatyta viešųjų ir programų pirkimų trūkumų – akcentuojama, kad būtina stiprinti vidaus kontrolę, tobulinti teisinį reglamentavimą.

Po auditorių vertinimo iš viso buvo pateiktos 8 rekomendacijos – keturios skirtos LRT administracijai, trys Vyriausybei ir viena LRT tarybai. 

LRT vadovybė tvirtino teigiamai vertinanti atliktą auditą bei jo rezultatus, žadėjo įgyvendinti pateiktas rekomendacijas.

Tuo metu Vyriausybėje sudaryta speciali ekspertų darbo grupė, turinti atliepti audito metu užfiksuotus LRT trūkumus.