1 nuotr.Tarpvalstybinė oro teršalų pernaša yra vienas iš reikšmingų veiksnių, turinčių įtakos oro, kuriuo kvėpuojame, kokybei. Dažniausiai teršalai atnešami iš artimiausių kaimynių - Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos (Karaliaučiaus), - informuoja Aplinkos apsaugos agentūra.
Minėta agentūra pažymi, kad teršalai gali būti atnešami ir iš kitų ES valstybių, pavyzdžiui, Vokietijos, ar dar tolimesnių kraštų, pavyzdžiui, Sacharos dykumos.
„Oro teršalų pernaša Lietuvoje padidina oro užterštumo lygį kietosiomis dalelėmis, ozonu, kai kuriais atvejais ir kitais teršalais.
Iš kaimynų lenkų daugiau taršos gauname šaltuoju metų laiku, nes šioje šalyje vis dar labai dažnai šildomasi deginant labai taršias anglis. Iš Baltarusijos ar Karaliaučiaus teršalai dažnai atnešami prasidėjus pavasariui, nes šiose šalyse vis dar populiaru tvarkytis deginant žolę.
Be to, pastaraisiais metais šiuose kraštuose šiltuoju metų laiku padažnėjo durpynų, miškų gaisrai", - aiškina Aplinkos apsaugos agentūra ir primena, kad apskritai oro kokybę lemia keli kartu veikiantys veiksniai: nepalankios meteorologinės sąlygos teršalams sklaidytis (sausos saulėtos žiemos, vidurvasario kaitra), vietinių taršos šaltinių išmetamas teršalų kiekis (dažniausi transportas, pakeltoji tarša, privati ir viešoji šilumos gamyba deginant kurą, statybos, kelių remonto darbai, pramonė, žemės ūkis).
Agentūros informacija, viena iš svarbiausių išmetamų teršalų grupių yra nemetaniniai lakieji organiniai junginiai (NMLOJ), ši tarša susijusi su naftos produktų gamyba bei tirpiklių, dažų, lakų, klijų ir kitų organinių produktų naudojimu paslaugų tiekime, pramonėje bei namų ūkiuose.
Štai 2023 metais išmesti minėtieji junginiai pramonės ir produktų vartojimo sektoriuje sudarė apie 47 proc. viso nacionalinio NMLOJ kiekio.
„Nuo 2011 m. NMLOJ išmetimai pramonės ir produktų vartojimo sektoriuje pasižymi augimo tendencija - 2023 m., palyginti su 2011 m., išmestas NMLOJ kiekis padidėjo apie 81 proc. Šiai tendencijai daug įtakos turi tirpiklių vartojimo pramonėje ir namų ūkiuose augimas: dažymo, poligrafijos, sausos tekstilės valymo, įvairių cheminių produktų naudojimas", - aiškina Aplinkos apsaugos agentūra.
Kitų teršalų kiekiai bendrame nacionaliniame kiekyje gerokai mažesni, pvz., smulkiųjų kietųjų dalelių išmetimai sudaro apie 5 proc. nacionalinio kiekio.
