1 nuotr.Imperatoriškieji pingvinai kartą per metus nusimeta visas plunksnas – tai rizikingas ritualas, galintis tapti net mirtinai pavojingu besikeičiant klimatui, kai jiems tenka spraustis ant vis besitraukiančių Pietų vandenyno ledo lyčių, trečiadienį pranešė mokslininkai.
Neskraidantys paukščiai plunksnas meta vasarą, kai turi sukaupę daugiausia riebalų, kad išgyventų kelias savaites, kol jų vandeniui atsparus plunksnų sluoksnis ataugs ir jie vėl galės plaukioti ir medžioti lediniame vandenyje.
Britanijos Antarktidos Tyrimų tarnybos (angl. British Antarctic Survey) mokslininkai išanalizavo septynerių metų laikotarpio palydovines nuotraukas, kuriose atsitiktinai aptiko kelias pingivinų kolonijas, įsikūrusias itin atokioje Merės Byrd Žemės pakrantėje.
Tirpstant vandenyno ledynams, pingvinai buvo priversti burtis mažesnėse erdvėse vis didesnėmis grupėmis, teigiama Jungtinės Karalystės poliarinių tyrimų organizacijos pranešime.
Pasak jos, pernai palydovų darytose nuotraukose matomos tik 25 nedidelės pingvinų grupės. Iki 2022 m. tame pačiame regione pastebėta per 100 grupių.
„Nors tiksliai nežinome, kas šiems pingvinams nutiko, žinome, kad ištirpus ledui jie sugeba rasti naujų perėjimo vietų, todėl gali būti, kad jie nusimeta plunksnas kitur“, – teigė Peteris Fretwellas, Britanijos Antarktidos Tyrimų tarnybos tyrimų vadovas ir kartografijos ekspertas.
„Tačiau taip pat gali būti, kad daugybė pingvinų žuvo patekę į Pietų vandenyną, kai dar nebuvo pakeitę vandeniui atsparių plunksnų“, – spėjo P. Fretwellas.
„Jei atsitiko būtent tai, imperatoriškųjų pingvinų rūšies padėtis dar blogesnė, nei manėme“, – pabrėžė mokslininkas.
Mokslininkų teigimu, jei imperatoriškieji pingvinai bus priversti lipti į vandenyną prieš pasikeisdami plunksnas, jie susidurs su išsekimu dėl padidėjusio energijos suvartojimo, hipotermijos ir išaugusios rizikos būti sumedžiotiems plėšrūnų.
Rekordiškai sumažėjęs ledo lygis
Pernai skelbtame tyrime teigiama, kad imperatoriškųjų pingvinų populiacija susitraukė beveik ketvirtadaliu dėl visuotinio atšilimo poveikio jų ledo buveinėms.
Sausio–kovo mėnesiais, kuomet Antarktidoje vasara, norėdami pasikeisti plunksnas ant stabilios ledo dangos, imperatoriškieji pingvinai iš Roso jūros Vakarų Antarktidoje migruoja net 1 tūkst. kilometrų į Merės Berd Žemę, trečiadienį paskelbė mokslininkai.
Tai viena iš nedaugelio vietovių, kuriose per visą stebėjimo istoriją pakrantėse greitai susiformuojantis ledas išsilaiko visus metus.
Plunksnų keitimo procesas trunka apie keturias ar penkias savaites. Tuo metu pingvinams negalima nerti į ledinį vandenį.
Pietų Vandenyne esančių ledynų mastas 2022–2024 m. nukrito iki rekordinių žemumų, kartu drastiškai traukėsi ir pakrantėse susiformavusi ledo danga, nurodė Britanijos Antarktidos Tyrimų tarnyba.
Mokslininkų stebėtame regione ledo sluoksniu vandenyne padengti plotai nuo 500 tūkst. kvadratinių kilometrų – maždaug Ispanijos teritorijos dydžio – vidurkio pastaruosius 50 metų iki 100 tūkst. kvadratinių kilometrų 2023 m.
Šalia pakrančių ledas dengė tik 2 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą.
Pasak mokslininkų, per tuos metus ledas vandenyne ėmė lūžti pingvinams dar nepasikeitus plunksnų. Tai sukėlė nuogąstavimų, kad daugelis pingvinų galėjo neišgyventi.
Ankstesnis britų tyrimas parodė, kad dėl lūžusio ledo kai kurios imperatoriškųjų pingvinų kolonijos pastaraisiais metais prarado visus savo jauniklius – jie paniro į vandenyną dar nepakankamai suaugę ledinei vandens temperatūrai ištverti.
Mokslininkai perspėjo, kad tęsiantis dabartiniam visuotinio atšilimo tempui, tikimybė, kad imperatoriškųjų pingvinų rūšis išnyks iki naujo amžiaus pradžios, siekia 45 proc.
