Profesorius Romas Lazutka apie skurdo rizikos lygį: tai yra chroniška Lietuvos liga

„Skurdo (rizikos – ELTA) lygis dabar padidėjo, tačiau tas padidėjimas nėra reikšmingas, jis svyruoja. Jeigu mes pažiūrėtume kokių 20-ies metų (rodiklius – ELTA), kiek esame Europos Sąjungoje, tai jis Lietuvoje maždaug toks ir buvo – tai 20, tai 21, tai 23 proc.“ – Eltai teigė jis.

„Visą laiką svyruoja ir pensininkų (skurdo rizikos lygis – ELTA), visą laiką didelis, kartais, kai susvyruoja smarkiai ekonomika, tie rodikliai pasimeta – irgi pakyla arba nukrenta. O šiaip tai čia yra chroniška Lietuvos liga“, – akcentavo R. Lazutka.

Ekonomistas pažymėjo – nors Lietuvos ekonomika auga sparčiai, tai reikia atskirti nuo skurdo rizikos lygio augimo. Anot jo, sparčiai augant gyventojų pajamoms, jis vis vien gali didėti, nes lėčiau auga už skurdo ribos likusių gyventojų pajamos. 

Agentūros duomenimis, skurdo rizikos rodikliai apskaičiuojami naudojant skurdo rizikos ribą, kuri yra lygi 60 proc. gyventojų pajamų medianai.

„Daug kam kyla klausimas – Lietuva niekada negyveno taip gerai, jos ekonomikos augimas yra vienas geriausių Europoje. Tai čia reikia turėti galvoje, kad skurdo rizikos lygis teoriškai imamas kaip santykinis skurdas. Tai reiškia, kad prie skurstančių patenka tie, kurių pajamos mažesnės negu 60 proc. tos medianos – tai nustatyta skurdo riba“, – aiškino R. Lazutka.

„Iš principo, yra santykinis dalykas, nes laikoma, kad skursta tie žmonės, kurių gyvenimo sąlygos, galimybės smarkiai skiriasi nuo įprastų toje šalyje. (...) Tai, kad (skurdo rizikos lygis – ELTA) didėja, (...) reiškia, kad gyventojų, kurių pajamos, mediana augo sparčiau negu tų, kurių pajamos yra žemesnės negu 60 proc. medianos. Tai reiškia, kad net augant visų pajamoms, skurdas gali padidėti, nes yra atsilikimas tų, kurie yra žemiausiame sluoksnyje“, – teigė profesorius.

Žemiau skurdo ribos - 653 tūkst. gyventojų

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, praėjusiais metais apie 653 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje – pernai jis sudarė 39,2 proc. ir, palyginti su 2024 m., padidėjo 2,3 proc. punkto. 

Tuo metu vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 2,1 proc. punkto ir pernai sudarė 16,9 proc., 18–64 metų amžiaus asmenų – padidėjo 1,3 proc. punkto ir sudarė 18,6 proc.

Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2025 m. buvo 15 proc. ir, palyginti su 2024 m., sumažėjo 1,9 proc. punkto, o be vaikų per metus padidėjo 3 proc. punktais ir pernai sudarė 28,3 proc. 

Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,4 proc., tarp bedarbių – 62 proc., tarp senatvės pensininkų – 43,3 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2024 m., padidėjo 0,1 proc. punkto, bedarbių asmenų – 2,5 proc. punkto, senatvės pensininkų – 3,4 proc. punkto.

Skelbta, jog vidutinė senatvės pensija 2024 m. buvo 596,7 euro ir sudarė 85,4 proc. skurdo rizikos ribos. Agentūros duomenimis, vidutinė senatvės pensija nuo 2014 m. yra mažesnė už skurdo rizikos ribą.

Akcentuota, jog skurdo rodikliai skaičiuojami, remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis.

„Svarbu pažymėti, kad, skaičiuojant 2025 m. skurdo rizikos lygį, naudojami duomenys apie gyventojų 2024 m. pajamas. Palyginimui, minimali mėnesio alga 2024 m. buvo tik vos didesnė nei skurdo rizikos riba ir siekė 709 eurus, vidutinė nedarbo išmoka tesiekė 571 eurą, o vidutinė senatvės pensija siekė 609 eurus ir sudarė apie 87 proc. skurdo rizikos ribos“, – skelbė ir Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas.

Trūksta skiriamo valstybės dėmesio

R. Lazutka pastaraisiais metais sumažėjusį vaikų skurdo lygį siejo su įvestais vaiko pinigais, kitomis išmokomis vaikus auginančioms šeimoms.

Pasak jo, tai rodo, kad situacija ir kitose amžiaus grupėse galėtų gerėti politikams tam skyrus daugiau dėmesio. 

„Vaikų skurdas, man atrodo, net dar sumažėjo. Tai yra gerai, todėl kad dar turbūt prieš 6–7 metus vaikų skurdas irgi buvo didesnis nei vidutinis. Lietuvoje pensininkai ir vaikai skurdo labiau nei vidutiniškai gyventojai“, – sakė jis.

„Tada buvo įvesti vaiko pinigai, padidintos dar kai kurios išmokos, (...) ir dabar vaikų skurdas yra mažesnis negu vidutinis. (...) Tas rodo, kad politika gali spręsi skurdo problemą, o dėl pensininkų nesprendžia, todėl jų skurdas nemažėja ir dar didėja“, – pridūrė R. Lazutka.

Ekonomistas pažymėjo, kad kasmet augant pensijoms senatvės pensininkų skurdo lygis vis tiek didėja, nes šių pajamų augimas neviršija gyventojų pajamų medianos augimo.

„Kaip gali būti, kad pensijos taip sparčiai auga, o skurdas didėja? Todėl, kad medianinio gyventojo pajamos didėja dar sparčiau. (...) Reikia pripažinti, kad visuomenė turtėja, pajamos auga, medianos pajamos auga sparčiau negu pensininkų. Tai tas chroniškai jau daug metų“, – aiškino jis.

Ekonomistas pažymėjo, kad pensininkų skurdo rizikos lygis taip pat galėtų mažėti, tačiau dabartinė situacija rodo politikų dėmesio ir realių veiksmų stoką.

„Rodo dėmesio stoką, nepaisant to, kad kalbų būna. (...) Politikai, apibendrintai žinome, kad rinkimų metu, bet ir nebūtinai – ministrai, Seimo nariai, kurie yra valdžioje, visada pasako „tą padarėme, tą padarėme“, „susitikome su „Maltos“ ordinu“. (...) Tai tokia viešųjų ryšių skyrių dėka jie vis rodo, kad rūpinasi, bet sprendimų kurie būtent tas pensijas kilstelėtų dar sparčiau (nėra – ELTA)“, – tikino jis.

„Galima išspręsti tą problemą. Dėl vaikų irgi būdavo labai prastai ir dabar, štai, kuris laikas vaikų santykinai (gerėja – ELTA)“, – akcentavo profesorius.

Išaugo priešpensijinio amžiaus žmonių skurdo lygis

Tuo metu Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė išskyrė augusį 50–64 metų amžiaus gyventojų skurdo rizikos lygį. Kaip skelbė asociacija,  pasak jos, nors daug kalbama apie sidabrinę ekonomiką, realybėje jau priešpensijinio amžiaus žmonės nebegali susirasti darbo.

„Naujausi skurdo rodikliai rodo vis blogėjančią tendenciją. Sudėtingiausioje situacijoje atsiduria žmonės, kurie priklausomi nuo išmokų, įskaitant ir pensijas – jos buvo gerokai žemesnės nei 2025 m. nustatyta skurdo rizikos riba. Skurdo rizika toliau augo ir aukščiausi skurdo rodikliai išliko senjorų ir vienišų tėvų, auginančių vaikus grupėje. Tačiau labiausiai – nuo 20,7 iki 25,3 proc. – per metus išaugo 50–64 metų amžiaus žmonių skurdo rizikos lygis“, – Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo pranešime buvo cituojama ji.

„Jų pajamos labai mažos, jie skursta ir yra priversti kreiptis dėl išankstinės pensijos, taip pasmerkdami save mažesnėms pajamoms ir sulaukus senatvės pensijos amžiaus“, – pažymėjo A. Adomavičienė.

Be to, ji atkreipė dėmesį į per metus nuo 31,6 proc. iki 33,2 proc. ūgtelėjusį vienišų tėvų, auginančių vaikus, skurdo rizikos lygį.

„Ši grupė itin jautri, ypač sudėtinga situacija būna skyrybų proceso metu, kai dažnai vaikų išlaikymas tenka vienai su jais likusiai mamai, alimentai dar nebūna paskirti, išmokos iš valstybės taip pat dar nepriklauso. Šiuo metu nėra jokių realių priemonių, kaip padėti skyrybų situacijoje esančioms šeimoms“ , – nurodė asociacijos vadovė.

Absoliutus skurdo lygis kritikuojamas

Agentūros duomenimis, absoliutaus skurdo lygis šalyje pernai sudarė 7 proc., palyginti su 2024 m., jis padidėjo 1,2 proc. punkto. 2025 m. apie 202 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.

Ši riba pernai siekė 446 eurus per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 937 eurus šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Ji praėjusiais metais, palyginti su 2024 m., padidėjo 26 proc. 

Šis rodiklis rodo asmenų dalį, kurių pajamos mažesnės už absoliutaus skurdo ribą. Pastaroji yra kasmet Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apskaičiuojamas pajamų, reikalingų minimaliems asmens maisto, prekių bei paslaugų poreikiams patenkinti, dydis.

Visgi, R. Lazutkos teigimu, šis rodiklis neparodo realios situacijos ir nėra plačiai taikomas išsivysčiusiose valstybėse.

„Santykinis yra labai didelis ir jis nemažėja, tai Sauliaus Skvernelio (Vyriausybės – ELTA) metu buvo įvestas absoliutus – ten kitaip skaičiuoja, ima maisto produktų krepšelį, prideda tam tikrą procentą kitų prekių, ir vertina pagal tai, kiek pakyla jų kainos. Jeigu kainos pakyla 3 proc., o gyventojų pajamos – 6 proc., tai aišku, kad tas skurdas labai sumažėja, nes daug daugiau gyventojų pajėgia įpirkti tą krepšelį“, – sakė jis.

„Problema yra ta, kad nėra atsižvelgiama į visos visuomenės raidą, o laikoma vien tik, kad žmogus, lyg būtų gyvulys, kuriam sudarei racioną, pavalgė, ir viskas. (…) Ir jis Eurostate (Europos Sąjungos statistikos tarnyboje – ELTA), tarptautiniuose palyginimuose nėra naudojimas. Absoliutus (skurdo lygis – ELTA) naudojamas tik besivystančiose šalyse“, – tvirtino profesorius.

Vasarį europarlamentarai priėmė rezoliuciją, kurioje ragina skirti daugiau lėšų kovai su skurdu ir socialine atskirtimi ES.

EP nariai siūlo būsimoje kovos su skurdu strategijoje pripažinti, kad skurdas yra žmogaus orumo pažeidimas, todėl būtų stengiamasi jį panaikinti iki 2035 m.

Jie ragina kovai su skurdu skirti pakankamai lėšų daugiamečiame ES biudžete ir užtikrinti tinkamą koordinavimą tarp ES ir jos valstybių.