1 nuotr.Ukrainos žvalgybai pranešus apie turimus duomenis, esą Rusija sąmoningai nukreipia bepiločius orlaivius Baltijos šalių ir Suomijos link, premjerė Inga Ruginienė tokią informaciją neigia. Pasak jos, į Lietuvą atklydęs dronas buvo netyčinis incidentas.
„Tikrai turiu paneigti šitą informaciją. Šiai dienai, apart vieno nuklydusio drono, Lietuvoje nefiksavo nė vieno drono, kertančio Lietuvos teritoriją. Esame beveik tikri (...), kad tai yra nuklydęs ukrainiečių dronas, susijęs su tos nakties ataka. Karas yra daug arčiau nei mes galime įsivaizduoti ir dėl to tie incidentai gali būti“, – žurnalistams Vyriausybėje teigė I. Ruginienė.
„Nepatvirtinu. Nustokime klausyti įvairių pletkų, girdėkime tą, ką kalba tarnybos. Mūsų tarnybos apie tą incidentą labai aiškiai pasisakė. Nuklydo dronas per netyčinį incidentą ir ši informacija yra tikra“, – akcentavo ji.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Kijevas turi žvalgybos duomenų, rodančių, kad Rusija sąmoningai nukreipia bepiločius orlaivius Baltijos šalių ir Suomijos link, jog pasinaudotų tokiais incidentais informacinėms operacijoms.
ELTA primena, kad į Lietuvą praėjusios savaitės pradžioje įskrido ir Varėnos rajone nukrito, kaip vėliau paaiškėjo, ukrainietiškas dronas. Kariuomenė informavo, jog objektas nebuvo užfiksuotas radarų.
Po incidento kilus klausimams dėl Lietuvos oro gynybos pajėgumų, I. Ruginienė sakė, kad įsigyti reikiamas sistemas sudėtinga. Pasak jos, procesas vyksta, o pakankamą jų kiekį ketinama turėti 2030 metais.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tuomet tikino, jog dalis pernai bei šių metų pradžioje užsakytų radarų jau gauta, kitų tikimasi sulaukti 2026–2028 m.
Panašūs incidentai pastaruoju metu fiksuoti ir Latvijoje, Estijoje bei Suomijoje.
