Panevėžio rajonas ruošiasi potvyniui

Panevėžio rajono savivaldybė „Vakaro žinioms" teigė, kad šiuo metu vyksta intensyvūs prevenciniai darbai: nuolat stebimas upių vandens lygis ir ledo būklė, seniūnai įpareigoti per savaitę savo teritorijose apžiūrėti upių pakrantes. Pasitelkiami ir dronai, kad būtų išžvalgyti nuvirtę medžiai ar kitos kliūtys, kad šias būtų galima pašalinti.

„Vertinama pylimų būklė ties Bernatonių kaimu, Šiaudinės kaimu. Taip pat Daukniškių ir Vienuoliškių kaimų pylimai. Pradėtas gyventojų informavimas apie galimas grėsmes ir pasirengimo priemones. Sodininkų bendrijų gyventojai turėtų ypač sunerimti ir pradėti ruoštis galimai grėsmei iš anksto, nes būtent šios teritorijos pažeidžiamiausios", - informavo Panevėžio rajono savivaldybės atstovė Jurgita Ivonaitienė.

Pasak jos, šiuo metu atliekami preliminarūs vertinimai. Seniūnai jau informuoti artimiausiu metu sudaryti gyventojų sąrašus, kuriems potvynio atveju gali prireikti laikino apgyvendinimo. Didžiausia rizika kyla apie 8 sodų bendrijoms, patenkančioms į Daukniškių ir Vienuoliškių kaimų teritorijas, kur pylimai yra silpnesni ir esant didesniam potvyniui galėtų būti pramušti.

4000 smėlio maišų

Panevėžio rajono savivaldybė akcentuoja, kad šių metų situacija išsiskiria tuo, kad dėl gausaus sniego ir stiprių šalčių upėse susiformavo storas - iki 20-22 cm - ledo sluoksnis. Staigus atšilimas, liūtys ar pajudėjusios ledo sankaupos gali lemti greitą vandens lygio kilimą.

Artimiausiu metu Panevėžio rajono savivaldybė planuoja įsigyti apie 4000 smėlio maišų pylimų sutvirtinimui, papildomų kelio ženklų „Eismas draudžiamas", taip pat ruošiamasi galimiems gyventojų pagalbos prašymams ir evakuacijai.

„Prireikus laikinam apgyvendinimui ruošiamos Paliūniškio ir Dembavos pagrindinės mokyklos, tariamasi su ūkininkais dėl pagalbos suteikimo, rūpinamasi sulankstomų lovų, miegmaišių ir maisto bei geriamojo vandens atsargomis. Bendradarbiaujama su Panevėžio priešgaisrine gelbėjimo valdyba, policija, UAB „Panevėžio melioracija", - aiškino J.Ivonaitienė.

Pasiruošimas jau geresnis

Pastarasis reikšmingas potvynis Panevėžio rajone buvo fiksuotas beveik prieš 16 metų. Tuo metu reagavimas daugiausia buvo operatyvinis, kai veiksmai buvo atliekami jau kilus pavojui. Dabar iš to pasimokyta, todėl bandoma reaguoti ir ruoštis iš anksto.

„Šiandien situacija iš esmės pasikeitusi. Per pastaruosius metus patobulėjo potvynių prognozavimo metodikos, atsirado hidrologiniai ir rizikos žemėlapiai. Pasitikrinti, ar konkrečioje teritorijoje gresia potvynis, galima Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapyje, kurį rasite Panevėžio rajono savivaldybės puslapyje www.panrs.lt, puslapio apačioje paspaudus nuorodą „Teminiai žemėlapiai".

Vandens lygio ir temperatūros duomenis galima stebėti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos svetainėje www.meteo.lt, pasirinkus skiltį „Dabar" → „Vandens telkiniai". Taip pat stipriai pagerėjo tarpinstitucinis bendradarbiavimas, naudojame šiuolaikines technologijas, tokias kaip dronai", - informavo Panevėžio rajono savivaldybė.

J.Ivonaitienė akcentavo, kad per 15 metų rajonas smarkiai urbanizavosi, atsirado daug naujų gyvenamųjų namų upių slėniuose, todėl galimi potvynių padariniai šiandien tikrai būtų didesni. Dėl to dabar daugiausia dėmesio skiriama prevencijai, pasirengimui ir gyventojų saugumui, ne tik reagavimui į pasekmes.

Ankstesnio potvynio vaizdų dar nepamiršo

Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas puikiai prisimena potvynį prieš beveik 16 metų. Tuo metu kartu su gelbėtojais jis evakavo žmones iš apsemtų teritorijų. „Buvo 10 laipsnių šilumos, dar lietaus padavė, susidarė ledų sangrūdos ant kiekvieno posūkiuko, ledai tąkart pajudėjo Sanžilėje, Nevėžyje.

Pamenu, kaip sekmadienio vakarą sulaukiau tuometinio savivaldybės administracijos direktoriaus skambučio, jis klausė, ar viskas gerai, tuo metu apsiskambinau gyventojams, - dar buvo ramu. O jau ryte 8 val. važiuodamas į darbą žiūriu - viskas semiama. Naktį apie 4 val. iš Kupiškio atėjo didžiulė banga ir per pusvalandį vanduo viską užliejo. Buvo užsemtos teritorijos sulig pirmo aukšto langais, taksi tik antenos matėsi...", - prisiminė seniūnas.

V.Šležas pasakojo, jog dvi savaites intensyviai dirbo miegodamas vos po 4 val. per parą. 2010 metais apsėmimo teritorija apėmė 7 kaimus. Tiesa, pasak seniūno, iš pradžių dalis žmonių atsisakė evakuotis, jiems buvo pristatomi vaistai, vanduo, kiti reikalingi dalykai.

„Evakavome ir gyvūnus, šunis, kurių patys bijojome. Kareiviai nešė smėlio maišus, brido į ledinį vandenį, - pasakojo pašnekovas. - Dar pamenu, kad tuo laiku labai suaktyvėjo vadinamieji plėšikėliai, nes puolė pirkti pripučiamas gumines valtis. O žmonėms jau liko kas liko."

Paįstrio seniūnas sako, kad galimiems atvejams jau paruoštos dviejų mokyklų sporto salės, kad prireikus žmonės galėtų būtų laikinai apgyvendinti. Seniūnai renka sąrašus potencialiai jautrių žmonių, tokių kaip neįgalieji, vieniši ir pan., kuriais pasirūpinti reiktų pirmiausia.

„Bent 80 proc. gyventojų yra kolektyvinių sodų gyventojai. Bėda ta, kad vieni deklaravę ten gyvenamąją vietą, o kita dalis deklaravę mieste. Yra močiučių, kurios soduose nuo vasaros. Tas ir baisiausia. Nes apie tokius žmones nežinome dar, - kalbėjo V.Šležas. - Yra 600 „tikrų" (deklaravusių gyvenamąją vietą, - aut. past.) gyventojų, yra 600 atvažiavusių ir dar apie du tūkstančius sklypų, kur gyventojų nėra, bet yra žmonių turtas."

Namų daugėja

Panevėžio seniūnijos seniūnas Saulius Skrebė „Vakaro žinioms" pasakojo, jog šiuo metu peržiūrimos visų upių vagos, kad nebūtų nuvirtusių medžių ir ledai neužsistovėtų. Gyventojams išsiųsti perspėjimai dėl galimo potvynio pavojaus.

„Mūsų pagrindinis galvos skausmas - sodai. Probleminė yra Sanžilė. Apskritai kalbame apie kokius 3 proc. seniūnijos gyventojų. Apie potvynį gyventojai dar negalvoja, ką užliedavo, tai, žinoma, - kalbėjo S.Skrebė. - Bet dabar aktualiausia yra Maksvytiškių gyventojai, kurie pasistatė namus ten, kur teritoriją užliedavo, o dabar ten visas kvartalas. Bet žmonėms nepasakysi, kur jiems statytis namus..."

Karsakiškio seniūnė Rima Jaškūnienė pasakojo, kad jos kuruojamoje teritorijoje realus potvynio pavojus grėstų 25 sodyboms, neskaitant sodų.

„Su sodų bendrijų pirmininkais dar deriname, kiek yra gyventojų arti. Nes ne visi deklaravę ten gyvenamąją vietą, - sakė ji. - Neaišku, ar nepakils šalutinės upytės, Marnaka. Gyventojų neapvažiavome dar. Jeigu naktimis bus nemažas minusas, o dieną šils, tai labai palengva gali nutirpt."