Olekas apie žurnalistų planus kurti atskirą darbo grupę dėl LRT: jei pateiks projektą – turbūt svarstysime

„Aš dar kartą kviečiu juos ateiti, jeigu jie neturi didelių paslapčių, nes mes neturime. Mūsų posėdžiai vyksta viešai, gali semtis mūsų idėjų. Jeigu jie matys, kad jie neateina, nors jie prašėsi ateiti ir mes juos priėmėme, ir pateiks savo projektą – svarstysime turbūt ir tą projektą“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė J. Olekas. 

„Mums kiekvienas projektas, kiekvienas pasiūlymas yra vertingas“, – pridūrė jis. 

Tuo metu Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė teigia, jog jos vadovaujama organizacija negrįš į darbo grupės posėdžius tol, kol nebus atsižvelgta į Medijų tarybos prašymą įtraukti į grupės sudėtį dar trijų žiniasklaidos organizacijų atstovus. 

„Mes daug kartų sakėme, kad mes tikrai galime sugrįžti į šitą darbo grupės posėdį, jeigu Seimo pirmininkas, kuris vadovauja Seimo valdybai, iš tiesų įtrauks daugiau ekspertų, kurie yra pateikti ne mūsų, o socialios institucijos – Medijų tarybos. Dabar tos organizacijos yra paliktos už durų“, – Eltai penktadienį sakė B. Davidonytė. 

„Mes toliau nedalyvaujame šitos darbo grupės posėdžiuose, nes laikome tą diskusiją imitacine, kurioje valdantieji nori priimti sau naudingus sprendimus, turint savo balso persvarą“, – tęsė ji. 

Buria atskirą darbo grupę, neatmeta naujų protestų galimybės

Anot B. Davidonytės, Seimo valdybai nepaisius Medijų tarybos prašymo, jau yra buriama atskira darbo grupė, parengsianti LRT įstatymo pataisų projekto variantą. 

„Mes telkiame ekspertus, žinau, kad jau yra nemažas ratas ekspertų. Mes anksčiau ar vėliau paskelbsime tą sąrašą. Aš nesu tikra, ar ekspertai dirbs tokiu buldozerio principu ir tokiu greičiu, kaip dabar siūlo Seimo pirmininkas, kad per mėnesį turi būti paruoštas sisteminis įstatymo projektas“, – teigė Žurnalistų profesionalų organizacijos pirmininkė. 

„Mes derinsimės prie ekspertų darbo grafiko – ne prie Seimo pasiūlyto labai greito buldozerio darbo grafiko. Mūsų projektas turės patekti į Seimą ir Seimas galės ir turės jį apstvarstyti (...). Daugiausiai prasmės mes matome būtent šitame kelyje, pasitelkiant visuomenės pagalbą“, – sakė žurnalistė. 

Be to, pabrėžė B. Davidonytė, jei valdantieji vėl bandys teikti tokį patį visuomeninio transliuotojo pataisų projektą – bus organizuojami nauji protestai. 

„Jeigu valdantieji grįš su tais pačiais pasiūlymais, tokiu pačiu projektu, dėl kurio jau protestavo dešimtys tūkstančių žmonių – grįš ir protestai ir tai yra dar vienas iš dalykų, kuriam mes ruošiamės jau dabar“, – Eltai komentavo ji. 

Ketvirtadienį surengtame darbo grupės posėdyje – pastabos iš STT

Ketvirtadienį vykusiame J. Oleko vadovaujamos darbo grupės posėdyje savo pastebėjimus LRT įstatymo pataisų atžvilgiu pateikė Seimo Tyrimų skyriaus, Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA), Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT). Pastaroji pristatė dvi kritines pastabas dėl valdančiųjų inicijuotų pataisų projektų. 

Pirmoji pastaba skirta įvertinus siūlymą visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių atleisti slaptu balsavimu. Pasak STT,  „slaptas balsavimas nepanaikintų galimo išorinio spaudimo rizikos LRT tarybos nariams. Priešingai – slaptas balsavimas neleistų identifikuoti ir valdyti galimus interesų konfliktus, įvertinti, ar tarybos narių sprendimai buvo priimti laikantis objektyvumo ir nešališkumo principų bei, ar balsavimas nebuvo paveiktas neskaidrių susitarimų“. 

Tarnyba taip pat įvertino siūlyto LRT įstatymo projekto priėmimą skubos tvarka – tam STT taip pat pritaikė kritinę pastabą. Kaip darbo grupės posėdyje kalbėjo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas, „teisėkūra turi būti atvira, skaidri ir vieša. Visuomenei turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti visos teisėkūros stadijose“. Visgi, šiuo atveju – siekus priimti įstatymą skubos tvarka – šios sąlygos nebuvo atliepiamos. 

Taip pat STT pateikė vieną antikorupcinę pastabą dėl siūlyto įstatymo įsigaliojimo datos – 2026 m. sausio 1. Pasak tarnybos, toks greitas įstatymo įsigaliojimas neužtikrintų teisėkūros skaidrumo. 

Kaip skelbta, trečiadienį posėdžiavusi Seimo valdyba nutarė nepaisyti Medijų tarybos siūlymo į darbo grupę dėl LRT įstatymo pataisų įtraukti dar trijų žiniasklaidos organizacijų atstovus – nuspręsta grupės sudėties nekeisti. 

Šiuo metu darbo grupę sudaro 12 parlamentarų ir 5 žiniasklaidos organizacijų atstovai, tačiau praėjusį penktadienį Žurnalistų profesionalų asociacijos bei LRT iniciatyvinės grupės deleguoti asmenys – B. Davidonytė ir Deividas Jursevičius – pareiškė, jog nedalyvaus posėdžiuose, jei nebus atsižvelgta į Medijų tarybos siūlymą į grupę įtraukti dar trijų žiniasklaidos organizacijų atstovus. 

Reaguodama į Seimo valdybos sprendimą nepaisyti Medijų tarybo siūlymo išplėsti darbo grupę dėl LRT, Žurnalistų profesionalų asociacija trečiadienį Eltai sakė jog ir toliau nedalyvaus darbo grupės posėdžiuose. Pasak organizacijos vadovės B. Davidonytės, jau ruošiamasi burti atskirą ekspertų darbo grupę, kuri paruoštų savąjį įstatymo projekto variantą. 

Seimo pirmininkas ir grupės vadovas J. Olekas tuomet sakė, jog toks pasiūlymas bus apsvarstytas. 

ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus tvarkos. 

Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.

Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. 

Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.

Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.

Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.