1 nuotr.Daugiabučių renovacija Lietuvoje dažnai prasideda ne nuo gyventojų bendrystės, o nuo nesutarimų. Vieni baiminasi finansinių įsipareigojimų, kiti skeptiškai vertina projekto sėkmę ar ginčijasi dėl medžiagų pasirinkimo. Tačiau būtent šie nesutarimai tampa atspirties tašku - renovacijos procesas padeda bendruomenei pereiti kelią nuo ginčų prie susitelkimo, atrandant bendrą tikslą ir sukuriant stipresnius tarpusavio ryšius.
„Renovacija nėra tik fasadų atnaujinimas ar energijos taupymas. Tai - bendras projektas, reikalaujantis ilgalaikės vizijos ir bendradarbiavimo. Kai gyventojus jungia siekis turėti patogesnę, jaukesnę aplinką, jie pradeda veikti kaip komanda. Diskusijos dėl darbų ar finansavimo įtraukia, skatina dialogą ir stiprina ryšius, o bendri iššūkiai sukuria istoriją, kuri vienija ir tampa bendruomenės pamatu", - sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento vadovė Gintarė Burbienė.
Mokosi derinti skirtingas nuomones
Prieš pradedant daugiabučio renovaciją neretai kyla nesutarimų tarp gyventojų dėl finansinių įsipareigojimų, darbų eigos ar pasirenkamų priemonių. Pasak Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedros doktorantės Ulijonos Kaklauskaitės, taip nutinka todėl, kad žmonės į renovaciją žengia kaip į biurokratinį dokumentų, balsavimų ir susirinkimų maratoną. Paradoksalu, bet ši „našta" ilgainiui virsta privalumu - atsiranda daugiau progų kalbėtis, geriau pažinti vieniems kitus bei išgirsti skirtingas nuomones.
„Įsivaizduokime namą kaip mažą laivą. Kol jis stovi krante, kiekvienas gyvena savo ritmu, bet kai reikia plaukti į jūrą, visi tampa viena įgula. Renovacija veikia panašiai: ji priverčia suvokti, kad likimas yra bendras. Žinoma, yra žmonių, kuriems kelionė kelia nerimą: finansiniai įsipareigojimai ne visiems atrodo pakeliami, kiti bijo rizikos. Tačiau požiūrių įvairovė paverčia renovaciją bendruomenės mokykla, kurioje reikia aiškinti, padėti silpnesniems. Jei pavyksta susitarti, atsiranda jausmas, kad net sudėtingiausi iššūkiai įveikiami drauge, o tai sustiprina ne tik pastatą, bet ir bendruomenę, - tikina U. Kaklauskaitė.
Gimsta iniciatyvos, naudingos visiems
Anot G. Burbienės, atnaujinus daugiabutį, bendruomenėje atsiranda nauja dinamika. Gyventojai dažniau bendrauja, dalijasi patirtimi, kartu sprendžia kasdienes problemas. Taip pat gimsta daugiau naujų iniciatyvų, naudingų visiems. Renovacija tampa ne tik fiziniu pokyčiu, bet ir socialiniu lūžiu, skatinančiu aktyvesnį įsitraukimą į bendruomenės gyvenimą.
Jai pritaria ir VU doktorantė: „Renovacija tampa mažąja demokratijos erdve, kurioje tenka derinti nuomones net su tais kaimynais, su kuriais anksčiau tik pasisveikindavai. Taip stiprėja pasitikėjimas ir bendrumo jausmas. Kai kartu priimti sprendimai virsta realybe, žmonės ima labiau vertinti savo bendruomenę. Nors procesas gali varginti, vis daugiau gyventojų įsitikina, kad veikdami drauge jie pajėgūs įgyvendinti net ir tai, kas iš pradžių atrodė neįmanoma."
Skatina ir stiprina socialinę atsakomybę
Kai žmonės pajunta, jog patys gali pakeisti savo gyvenamąją aplinką, kad joje būtų patogiau, jaukiau ir maloniau gyventi, šis suvokimas tampa galingu postūmiu ir bendroms veikloms, sprendimams, skatinantiems tvarumą. Tuo pačiu formuojasi palankesni aplinkai įpročiai, keičiasi požiūris, o kartu ir gyvenimo būdas
„Bendruomeniškumas didina atsakomybės jausmą už bendrą turtą ir erdvę. Susitelkus kaimynams dėl renovacijos dažniau atsiranda motyvacijos tvarkyti kiemą, rūšiuoti atliekas, imtis kitų aplinkai palankių veiksmų. Kai rūpinimasis gamta tampa norma, kyla ir teigiamas socialinis spaudimas prisidėti. Taip kuriama ne tik tvaresnė gyvenamoji aplinka, bet ir sąmoningesnė visuomenė", - pasakoja G. Burbienė.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas" finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė
Užsakymo numeris 283
