1 nuotr.Nacionalinė teismų administracija (NTA) perspėja apie mažėjantį finansavimą šalies teismams. Anot jos, tai kelia ilgalaikį iššūkį teismų sistemos stabilumui.
Apie tai skelbiama 2025 m. Lietuvos teismų veiklos ataskaitoje. Šiame dokumente nurodoma, kad pernai teismų sistemos finansavimas nominaliai augo, tačiau santykinis finansavimo lygis, vertinant asignavimus bendrojo vidaus produkto (BVP) atžvilgiu, mažėjo ir pagal prognozes toliau nuosekliai mažės.
„2024 m. finansavimas sudarė 0,18 proc. BVP, o 2025 m. – apie 0,16 proc. BVP. Pagal prognozuojamą BVP 2026 m. šis rodiklis išliktų apie 0,16 proc., 2027 m. sumažėtų iki 0,15 proc., o 2028 m. – iki 0,14 proc. Tai rodo struktūrinę finansavimo mažėjimo tendenciją, keliančią ilgalaikį iššūkį teismų sistemos veiklos stabilumui“, – teigiama Lietuvos teismų veiklos ataskaitoje.
Dokumente atkreipiamas dėmesys, jog Lietuvos teismų sistemos finansavimas yra vienas prasčiausių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių kontekste.
„Europos Komisijos ES teisingumo rezultatų suvestinė patvirtina, kad Lietuvos teismų finansavimas pagal išlaidas vienam gyventojui yra priešpaskutinis ES. Tai rodo būtinybę priimti strateginius sprendimus nacionaliniu lygmeniu“, – teigiama veiklos ataskaitoje.
Teismams šių metų valstybės biudžete buvo patvirtinta beveik 121 mln. eurų, iš jų 111 mln. eurų – darbo užmokesčiui, t. y. daugiau kaip 1 mln. eurų arba 0,9 proc. daugiau nei teismams buvo patvirtinta 2025 metais.
Pernai teismai išnagrinėjo 1,3 proc. daugiau bylų
Praėjusių metų teismų veiklos ataskaita rodo, kad 2025 m. išnagrinėta 1,3 proc. daugiau bylų nei 2024-aisiais, nors gautų bylų skaičius beveik nesikeitė. Praėjusiais metais teismai gavo 192 809 bylas, išnagrinėjo 193 873 bylas (2024 m. gauta 193 215 bylų, išnagrinėta 191 417 bylų).
Ataskaitoje teigiama, kad 93 proc. civilinių ir administracinių bylų buvo tvarkomos elektronine forma. Tai, kaip skelbia NTA, leidžia spartinti procesus ir didinti paslaugų prieinamumą visuomenei.
Praėjusių metų teismų veiklos ataskaita rodo, jog teisėjų skaičius šalyje išlieka stabilus: 2025 metais užimtų teisėjų etatų skaičius teismuose buvo 710, 2024-aisiais – 714, 2023-aisiais – 709.
2025 metais teisėjų korpusą papildė 27 teisėjai, 2024 metais – 32, o 2023 metais – 30.
Didžiausiame Lietuvoje Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. pabaigoje dirbo 104 teisėjai (2024 m. – 105, 2023 m. – 101). Mažiausiai teisėjų dirbo Telšių (15), Tauragės (20), Marijampolės (21) ir Utenos (21) apylinkių teismuose.
Anot Teisėjų tarybos pirmininkės Danguolės Bublienės, teismai išlaikė aukštą darbo kokybę, tačiau norint užtikrinti sistemos stabilumą, būtina stiprinti įstaigų finansinį nepriklausomumą.
„Lietuvos teismai išlaiko aukštą darbo kokybę ir geba prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Tačiau, norint užtikrinti ilgalaikį sistemos stabilumą, būtini nuoseklūs sprendimai, garantuojantys teismų ir jų dalyvių saugumą, teisėjų komandų stiprinimą, orientuoti į finansinio nepriklausomumo stiprinimą, procesų bei paslaugų kokybės gerinimą bei atviro dialogo su visuomene formavimą“, – NTA pranešime spaudai cituojama D. Bublienė.
Teisėjų tarybos vadovė pažymėjo, jog vienas svarbiausių praėjusių metų pasiekimų – sukurtas fizinio ir psichologinio saugumo modelis, apibrėžiantis būtinas apsaugos priemones teismuose bei darbuotojų gerovės užtikrinimo principus.
