Nikelis geriamajame vandenyje. Iš kur?

Nuo gruodžio 1 d. apribotas UAB „Radviliškio vanduo" tiekiamo geriamojo vandens naudojimas Prastavonių vandenvietėje. Vanduo negali būti geriamas, naudojamas maistui ruošti. Tik buitinėms reikmėms.

Normą viršijantis nikelio kiekis geriamajame vandenyje gali sukelti alerginių reakcijų, turėti neigiamą poveikį virškinimo sistemai, apkrauti inkstų veiklą.

Čiaupai pakeisti naujais

UAB „Radviliškio vanduo" informavo „Vakaro žinias", kad jų įmonės paimtuose mėginiuose, kuriuos tyrė Nacionalinė visuomenės sveikatos laboratorija, nikelio viršijimo nenustatyta - nei gręžinyje, nei vartotojų čiaupuose.

Pasak įmonės, VMVT paimtuose mėginiuose gręžinyje nikelio viršijimas buvo nustatytas vandenvietėje, tačiau vartotojų čiaupuose nikelio nebuvo aptikta. Gruodžio 1 d. keturias valandas buvo atliktas gręžinio atpumpavimas, kelis kartus praplauti vandens gerinimo įrenginių filtrai, metalinius paviršius turintys čiaupai - pakeisti naujais.

Prastavonių gyvenvietėje aptarnaujama 30 būstų. Kiek laiko galimai nesaugus vanduo galėjo patekti vartotojams, pasak įmonės, tiksliai nustatyti nėra galimybės. Ji akcentavo, kad gruodžio 2 d. paimtuose mėginiuose nikelio viršijimų nerasta.

Tikslios priežasties, kodėl nustatytas padidėjęs nikelio kiekis, įmonė šiuo metu nežino. UAB „Radviliškio vanduo" atkreipia dėmesį, kad pagal viešai prieinamą mokslinę informaciją galima išskirti kelias galimas priežastis, kodėl vandenyje viršijamas nikelio kiekis: tinkluose ir įrenginiuose esantys metaliniai komponentai, turintys nikelio dangų ar lydinių, po ilgesnio vandens nevartojimo gali išskirti padidėjusius metalų kiekius; požeminio vandens cheminės sudėties pokyčiai gręžinyje - pasikeitus gruntinio vandens lygiui, oksidacijos-redukcijos sąlygoms ar pH, gali suaktyvėti metalų išplovimas iš geologinių sluoksnių; natūrali geologinė aplinka - tam tikruose sluoksniuose (ypač žvyringuose, smulkiagrūdėse nuogulose ar karbonatinguose horizontuose) nikelis gali natūraliai migruoti į požeminį vandenį; neatmetama ir laboratorinės paklaidos galimybė, nes VMVT tyrimuose nikelis aptiktas tik gręžinyje, o vartotojų čiaupuose viršijimų nebuvo nustatyta.

Kontroliuoja daugiau kaip 1700 geriamojo vandens tiekėjų

Pasak VMVT atstovės Justės Petkuvienės, šiais metais VMVT šalyje dviem atvejais apribojo geriamojo vandens vartojimą dėl nustatytos mikrobinės taršos, vienu atveju - dėl cheminės taršos.

Nustatytos mikrobinės taršos priežastis galimai buvo susijusi su paviršinio vandens, nuotekų patekimu į geriamojo vandens šaltinį, geriamojo vandens tiekimo sistemą. Dėl pastarojo atvejo (Radviliškio r. sav., Prastavonių vandenvietė - aut. past.) šiuo metu atliekamas išsamesnis tyrimas.

VMVT kontroliuoja, ar tiekėjai atlieka visus privalomus geriamojo vandens rodiklių tyrimus, ar jų rezultatai atitinka nustatytus reikalavimus.

„Nustačius, kad geriamasis vanduo kelia pavojų žmonių sveikatai, VMVT turi teisę bei pareigą apriboti geriamojo vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens vartojimą, kraštutiniu atveju - uždrausti geriamojo vandens tiekimą.

Taip pat tarnyba prižiūri, ar geriamojo vandens tiekėjų naudojamos ruošimo medžiagos ir filtravimo priemonės atitinka nustatytus reikalavimus, nagrinėja vartotojų pranešimus dėl geriamojo vandens saugos ir kokybės, rengia ir teikia ataskaitas Europos Komisijai", - aiškino J.Petkuvienė.

VMVT kontroliuoja daugiau nei 1700 geriamojo vandens tiekėjų valdomų geriamojo vandens tiekimo sistemų.

Lietuvoje geriamojo vandens tiekimui naudojamas požeminis vanduo, dauguma atvejų, giluminis vanduo, kuris gerai apsaugotas nuo mikrobinės taršos. Požeminio vandens kokybę blogina padidinti geležies, mangano, sulfatų, amonio kiekiai ir padidintas drumstumas.

VMVT pažymi, kad šios medžiagos nekelia grėsmės vartotojų sveikatai, tačiau pablogina geriamojo vandens juslines savybes. Retai nustatomi padidinti gamtinės kilmės cheminių rodiklių (fluorido, boro, arseno) kiekiai.

Daugiausia neatitikimų - dėl geležies, amonio, mangano, drumstumo

VMVT duomenimis, 2023 metais geriamojo vandens tiekėjai atliko daugiau nei 135 tūkst. geriamojo vandens stebėsenos tyrimų, iš jų nustatytas vertes viršijo tik 1,7 proc. tyrimų. Daugiausia neatitikusių tyrimų dėl kokybės rodiklių: geležies, amonio, mangano, drumstumo.

VMVT pažymi, kad didžiųjų geriamojo vandens tiekimo sistemų teritorijose (kuriose vartotojams geriamojo vandens tiekiama 1000 ir daugiau kub. m per dieną, arba aprūpinama daugiau kaip 5000 gyventojų) geriamojo vandens kokybė kur kas geresnė nei mažųjų geriamojo vandens tiekimo sistemų teritorijose (kuriose vartotojams geriamojo vandens tiekiama mažiau kaip 1000 kub. m per dieną). 2023 m. didžiųjų geriamojo vandens tiekimo sistemų teritorijose neatitikę tyrimai sudarė 0,2 proc., o mažųjų - 2 proc.

Kodėl didžiosios sistemos turi mažiau problemų? Gal turi geresnės įrangos ar dažniau atliekami vandens tyrimai? - klausė „Vakaro žinios".

„Teigti, kad šis skirtumas susijęs tik su geresniu geriamojo vandens paruošimu, neturime pakankamai statistinių duomenų. Be to, geriamojo vandens iš čiaupo kokybę lemia ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, požeminio vandens kokybė, vandens tinklų (tiekėjo ir vartotojo) būklė, vartotojo vandens ruošimo įrenginiai, sunaudojamo vandens kiekis", - aiškino VMVT atstovės J.Petkuvienė.

Daugumoje Lietuvos regionų, pasak VMVT, viešai tiekiamas geriamasis vanduo atitinka saugos ir kokybės reikalavimus, tačiau tam tikrose teritorijose nustatoma specifinių problemų.

Štai šiaurės vakarų Lietuvoje (Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Plungės, Telšių, Mažeikių, Šiaulių, Kelmės rajonuose) požeminiame vandenyje nustatomas padidintas gamtinės kilmės fluoridų kiekis, kuris gali turėti įtakos vartotojų sveikatai.

Fluoridų problema sprendžiama diegiant vandens paruošimo technologijas, įrengiant fluoro šalinimo įrenginius arba pakeičiant geriamojo vandens šaltinį (įrengiamas naujas gręžinys, vandens tinklai prijungiami prie vandens tiekimo sistemos, kurioje tiekiamas geriamasis vanduo atitinka reikalavimus).