Mokantys ir gaunantys alimentus sukluskite

Nuo šių metų vasario dėl indeksacijos didės ir alimentų sumos. Ką reikia žinoti, pataria teisininkė, mediatorė Rasa STOŠKUVIENĖ.

- Specializuojatės šeimos teisės srityje, kokios bylos šiuo metu aktualiausios, dėl kokių dalykų nesusitariama?

- Pernai padaugėjo skyrybų bylų, kai sutuoktiniai nori nutraukti santuoką, nes nebenori gyventi kartu. Smagu rengti teismui dokumentus, kai buvę sutuoktiniai ateina su aiškia pozicija ir visus santuokos nutraukimo klausimus jau būna išsprendę taikiai.

Bet dažniausiai kreipiasi klientai, kuriems patiems nepavyksta tarpusavyje išspręsti skyrybų aktualius klausimus. Jei ginčo šalys turi nepilnamečių vaikų, tai aktualiausi ginčai šeimos teisėje - tėvų nesutarimai dėl to, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvens po skyrybų, kokia bus bendravimo tvarka su juo ir kas turės mokėti alimentus vaikui. Taip pat dažnai nesutariama dėl bendro turto pasiskirstymo - kas ir kokią dalį turi gauti, koks vertinimas naudojamas ir ar turi būti mokamos kompensacijos už atitenkančią bendro turto dalį.

- Alimentų klausimas vis dar dažnas? Kokios situacijos?

- Praktikoje dažniausiai nesutariama būtent dėl alimentų sumos - atskirai gyvenantis tėvas ar mama neretai mano, kad prašomas išlaikymas yra per didelis, o vaikus auginantis tėvas ar mama pabrėžia realius kasdienius vaiko poreikius, susijusius su ugdymu, sveikata, būreliais ir pragyvenimu. Ginčus dar labiau apsunkina situacijos, kai pajamos nėra stabilios, gaunamos „neoficialiai" arba vienas iš tėvų gyvena ar dirba užsienyje.

Deja, pasitaiko ir tokių atvejų, kai mama ar tėtis pradeda manipuliuoti vaikais, sąmoningai ar nesąmoningai juos įtraukdami į tėvų konfliktą - nustatinėja bendravimo sąlygas, riboja ryšį su kitu iš tėvų ar alimentų klausimą sieja su galimybe matytis su vaikais. Tokios situacijos ne tik gilina konfliktą tarp ginčo šalių, bet ir turi itin neigiamą poveikį vaiko psichologinei bei emocinei būklei.

- Nuo 2026 metų vasario 1 dienos dėl indeksacijos didės ir alimentų sumos. Papasakokite, kas yra indeksacija ir ar alimentus privaloma indeksuoti?

- Vartotojų kainų indeksas (VKI) - tai pagrindinis infliacijos rodiklis, matuojantis vidutinį prekių ir paslaugų kainų pokytį, atspindi pinigų perkamąją galią. VKI apskaičiuojamas stebint „vartotojų krepšelio" (maisto, būsto, transporto ir kt.) kainų svyravimus, ir parodo, ar kainos kyla (infliacija) ar mažėja (defliacija) per tam tikrą laikotarpį, lyginant su baziniais metais.

Kiekvienais metais VKI nustatomas gruodžio mėnesį, dažnai naudojamų gyventojų prekių ir paslaugų kainas palyginus su praėjusių metų gruodžio mėnesio prekių ir paslaugų kainomis. Infliacija yra natūralus reiškinys, atsirandantis dėl pasiūlos ir paklausos disbalanso, t.y. kai turėdami tuos pačius pinigus, kuriuos turėjote anksčiau, turite mažiau galimybių įsigyti prekių ir paslaugų. VKI matuoja procentinį gyventojų dažnai naudojamų prekių ir paslaugų kainų pokytį.

Nuo 2026 m. vasario 1 d. Lietuvoje pradedamas taikyti naujas vartotojų kainų indeksas - 103,4 proc. Tai reiškia, kad periodinės išmokos turi būti perskaičiuojamos - indeksuojamos.

Dėl alimentų indeksavimo - pagal Civilinio kodekso 3.208 straipsnį jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą periodinėmis išmokomis privaloma indeksuoti, tai yra įstatyminė pareiga mokėtojui, kuris moka alimentus nepilnamečiams vaikams ar materialinę paramą pilnamečiam asmeniui.

Alimentų indeksacija yra skirta tam, kad dėl infliacijos poveikio nesumažėtų išlaikymo dydis. 2026 metais už 200 eurų, deja, jau neįsigysite tiek prekių ar paslaugų, kiek galėjote 2023-iaisiais. Todėl kasmet ir taikomas vartotojų kainų indeksas, kurio tikslas - perskaičiuoti periodinių išmokų dydį, kad nepakistų išmokos faktinė perkamoji galia.

Svarbu pažymėti, jei nepraėjo 6 mėnesiai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, kuriuo buvo nustatytas ar pakeistas išlaikymas vaikams, šios išmokos šiais 2026 metais neindeksuojamos.

- Kada ir kaip indeksuoti alimentus?

- Kiekvienais metais einamųjų metų vasario mėnesį alimentai indeksuojami kartą per metus, jei VKI lygus 101 arba didesnis. Oficialiosios statistikos duomenimis, 2025 metų VKI yra 103,4. Taigi VKI yra didesnis nei 101, taigi atsiranda pareiga visas periodines išmokas, tarp jų ir alimentus, indeksuoti. Pavyzdžiui, jei 2025 metais buvo mokama 300 Eur išlaikymo suma, tai šią sumą reikia dauginti iš 103,4 ir dalinti iš 100 (300 × 103,4:100=310,2). Gautas dydis apvalinamas vieno euro tikslumu. Taigi indeksavus praėjusių metų 300 Eur alimentų sumą, išeina 310,00 Eur išlaikymo suma, ją reikia mokėti nuo 2026 m. vasario 1 d. iki 2027 m. vasario 1 dienos.

- Ką daryti, jei daug metų nebuvo indeksuojami alimentai?

- Tokiu atveju pirmiausia reikia kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo byloje, kurioje buvo priteisti alimentai ir šį dokumentą pateikti antstoliui vykdyti. Antstolis neindeksuotas periodines išmokas gali išieškoti tik už pastaruosius 5 metus.

Taigi nežinojimas ar ignoravimas nepanaikina pareigos - indeksuoti periodines išmokas. Laikui bėgant neindeksuotos sumos virsta skolomis, kurias reikia grąžinti.

- Kokios išmokos, be alimentų, dar indeksuojamos?

- Lietuvoje indeksuojamos periodinės išmokos, nustatytos fiksuota pinigų suma. Be alimentų, (išlaikymo nepilnamečiams vaikams, paramos teikimo pilnamečiams asmenims) gali būti indeksuojamos žalos atlyginimo išmokos, jei teismas priteisė žalą atlyginti periodinėmis išmokomis. Taip pat gali būti indeksuojamas nuomos mokestis, jei nuomos sutartyje numatyta, kad mokėjimai indeksuojami pagal vartotojų kainų indeksą.