Miškų sąvartynuose galima rasti net ginklų

Valstybinių miškų urėdijos darbuotojai tikina, kad daugiausia atliekų randama Šalčininkų krašte. Tiesa, nustatyti pažeidėjus, drįstančius taip niekinti miškus, yra sudėtinga. Ne visada padeda ir įrengtos kameros.

Miškininkai įsitikinę, kad visuomenės pilietiškumas ir nepakantumas šiukšlintojams leistų nustatyti daugiau šiukšlinimo atvejų ir patraukti atsakomybėn tokius kenkėjus.

Rūšiuoti vežasi į savo aikštelę

Valstybinių miškų urėdija (VMU) pastebi, kad nesibodima šiukšlinti net rekreacinėse zonose. Pasak VMU Miškininkystės skyriaus vyr. specialisto Mariaus IVANAUSKO, veikiausiai šiukšlintojai nė nesupranta, ar atliekas išverčia saugomoje, rekreacinėje teritorijoje ar draustinyje.

Pažeidėjams prioritetas - kad miškas būtų netoli pagrindinio kelio, būtų lengvai automobiliu privažiuojamos vietos, dar geriau - kad nereikėtų pasukti atgal, o išvažiuoti kitu keliu. Pageidautina - nuošali vieta, kur nesutiksi lankytojų ar pareigūnų.

„Jei mes sužinome apie atliekas arba patys randame, ar mums praneša gyventojai, aplinkosaugininkai, tai pirmiausia mes bandome nustatyti tų atliekų savininką.

Apsiklausiame aplinkinių, gal kas ką matė. Kitas dalykas, pačiose atliekose būna dokumentų, pagal tai galima nustatyti žmogų. Jeigu pavyksta nustatyti, pradedamas administracinio pažeidimo nagrinėjimas ir reikalaujama, kad tas žmogus atliekas sutvarkytų arba mes tvarkome, o jam pateikiame apmokėti", - aiškino M.Ivanauskas.

Tiesa, liūdniausia, kad pažeidėjai identifikuojami retai. Todėl urėdija pati tvarko miškuose paliktas atliekas, samdo rangovus, kad tą padarytų, arba dirba patys urėdijos darbuotojai.

Pašnekovas tikino, kad pačiame miške rūšiuoti atliekas yra problematiška, todėl jas miškininkai vežasi į savo aikštelę ir ten rūšiuoja. Taip daroma tam, kad atliekas surinkimo centrai apskritai priimtų.

„Žinoma, kad nelengva. Įsivaizduokite, kai reikia atliekas, kurios būna „praskiestos" senomis sauskelnėmis, rūšiuoti, - tarstelėjo M.Ivanauskas. - O atliekose būna visko, žinoma, iš tų 1000 tonų atliekų, paliktų miškuose per metus, 200 tonų sudaro padangos, 800 tonų sudaro statybinės atliekos.

Visa kita - transporto priemonių ardymo detalės, buitinės technikos dalys, plastikas, pasitaiko pavojingų atliekų." Beje, miškininkai, tvarkydami tokius sąvartynus, pasak pašnekovo, randa ir įdomių dalykų - antikvarinių daiktų, ginklų. Kai randami daiktai, kuriais negalima laisvai disponuoti, pavyzdžiui, ginklai, jie priduodami policijai.

Šiukšles iš miško būtina greitai pašalinti, nes jos yra, dalelės užteršia gruntą. Išauga ir miško gaisrų pavojus, nes pažeidėjai meta viską, ir stiklo šukes, ir tepaluotus skudurus, ir maisto atliekas, pastarųjų gali prisiėsti žvėrys ir sunegaluoti.

Įrodyti sunku

VMU Miškininkystės skyriaus vyr. specialistas „Vakaro žinioms" teigė, kad labiausiai piktina vadinamieji „verslininkai", kurie, atseit, išvežimui į aikštelę surenka iš gyventojų atliekas, gauna už tai pinigus, bet šiukšlės galiausiai atsiduria miške.

„Mes ir aplinkosaugininkai nuo šių metų žymiai rimčiau žiūrėsime į problemą. Planuojama naudoti ir „GPS-tracker", bus ieškoma žmonių, kurie samdo įmonę; įmeta „GPS-tracker" į šiukšles ir žiūri, ar nuvežė į aikštelę ar į mišką", - teigė M.Ivanauskas.

Paklaustas, kodėl taip sudėtinga nustatyti pažeidėjus ir kodėl pastarieji tokie drąsūs, pašnekovas sako, kad tokioje kovoje laimi pažeidėjų noras pasipelnyti. Kitas dalykas - kaip minėta, identifikuojama nedaug. Net ir užfiksavimas kameromis negarantuoja fakto įrodymo teisme.

„Įrodinėjimo procesas labai sudėtingas, jeigu žmogus eina iki galo per teismus ir neprisipažįsta vis tiek. Įmanoma įrodyti tuo atveju, jei kamera buvo pastatyta toje vietoje, kur užfiksuotas ne tik atvažiavimas, bet ir krovimo momentas.

O jeigu fiksuojama, kad į mišką įvažiavo krovininis mikroautobusas ir po valandos išvažiavo ir už 200 metrų atsirado šiukšlių krūva - kaip ir aišku, ką ten darė. Bet įrodyti tampa sunku. Teisminių bylų tokių yra", - pasakojo M.Ivanauskas.

Vis dėlto galima pasidžiaugti, kad visuomenės pilietiškumas auga, jei pastebimi šiukšlinimo miškuose atvejai, miškininkai rekomenduoja užfiksuoti pažeidėjus. Jei nuotraukoje matosi valstybinis automobilio numeris, tokių faktų surinkimas labai palengvina darbą tiek aplinkosaugininkams, tiek miškininkams, tiek policijai.

„Ko gero, optimalus kelias - būtent visuomenės įsitraukimas, nepakantumas tiems žmonėms. Tai efektyvus dalykas. Nes vien mūsų ir aplinkosaugininkų pajėgumų tikrai neužtenka", - sakė M.Ivanauskas.

Gyventojai gali žymėti užterštas vietoves

Aplinkos apsaugos departamentas 2023 metais sukūrė interaktyvų žemėlapį tvarkaulietuva.lt, jame Lietuvos gyventojai gali žymėti užterštas vietoves ir kitus pažeidimus gamtoje - pranešti apie sugadintą miško paklotę, žievėgraužio tipografo židinius bei kitus aplinkosaugos pažeidimus.

Dėl šio žemėlapio jau pranešta daugiau nei 2300 probleminių atvejų ir atitinkamai išspręsta.

Aplinkosaugininkai primena už šiukšlinimą gresia nuo 30 eurų iki 6000 eurų bauda.

Pasak Policijos departamento, Administracinių nusižengimų registro informacinės sistemos duomenimis, 2025 m. buvo pradėtos 3186 administracinių nusižengimo teisenos, dėl nusižengimų, numatytų Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnyje (Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas). Iš jų 589 pradėjo policija.

Atitinkamai per 2024 metus pradėta 3297, iš jų policija - 597.