Vis dažniau ikimokyklinio ugdymo įstaigose mažieji nesulaukia logopedo konsultacijų, nes jų itin reikia vyresnių grupių vaikams, kurie greitu metu sės į mokyklinį suolą. Ar sumažėjo Lietuvoje specialistų logopedų, ar ženkliai padidėjo vaikų kiekis, kuriems reikalinga pagalba?
Kalbiname logopedę Ireną (pavardė redakcijai žinoma), dirbančią ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, sukaupusią patirtį per daugiau nei 30 darbo metų su vaikais, turinčiais kalbos raidos sutrikimų.
- Kada tėveliai turėtų sunerimti ir kreiptis pagalbos pas specialistą?
- Pirmus kalbos raidos sutrikimo požymius jau galima įžvelgti pirmaisiais vaiko metais. Reikia stebėti, ar vaikas guguoja, ar palaiko akių kontaktą, reaguoja į savo vardą.
Reguliarūs vizitai pas šeimos gydytoją leidžia gana anksti pastebėti sutrikimus. Kuo anksčiau mažyliui suteikiama specialistų pagalba, tuo efektyvesnių rezultatų galima pasiekti.
Antraisiais metais vaikas jau turėtų dėlioti žodžius į sakinukus, pavyzdžiui, „noriu gerti", „mama duok". Plečiasi žodynas, turi suprasti paprastas užduotis.
Garsų tarimas formuojasi iki 4 metų. Taigi rimtai susirūpinti derėtų, jei vaikas neištaria tam tikrų garsų atšventęs savo ketvirtąjį gimtadienį.
- Kokios būtų, jūsų manymu, vaikų kalbos raidos sutrikimų augimo priežastys?
- Vaikų, turinčių kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, kasmet vis daugėja. Vertinimo rezultatai rodo, kad didelės dalies vaikų kalbiniai gebėjimai neatitinka jų amžiaus kalbos normų. Priežastys gali būti labai įvairios. Svarbus tiek paveldimumas, tiek vaikų biologinės savybės, kokie ir kokiu amžiaus tarpsniu atsirado centrinės nervų sistemos pažeidimai. Socialinė ir emocinė aplinka, psichologinės traumos taipogi turi didelės įtakos.
Kalbėti vaikai išmoksta bendraudami ir veikdami juos supančioje aplinkoje. Tinkama kalbai ugdyti aplinka - tai vaiko tėvai, mokytojai ir specialistai, dirbantys su vaiku, supanti gyvoji ir negyvoji gamta, jos reiškiniai. Bendraujant su vaiku būtina atsižvelgti į skirtingas vaikų turimas kalbines aplinkas bei individualų intelektualinį ir kalbinį suvokimo išsivystymo lygį.
Tačiau ne mažiau svarbi vaikų kalbinė kultūrinė aplinka, o jos turtingumas visų pirma priklauso nuo tėvų. Neretai tėveliams pritrūksta laiko ar noro paskaityti su vaiku knygeles, pasekti pasaką, padainuoti dainelę. Teigiamų rezultatų galima sulaukti mokantis deklamuoti dvieilį ar ketureilį eilėraštuką. Įjungti televizorių ar kompiuterį bei paleisti dainelių įrašus yra ne tas pats. Vaikas turi mokytis bendrauti, girdėti ir būti išgirstas. Vėliau tėveliai stebisi, kodėl vyresnėliams dingsta noras skaityti knygas.
- Su kokiais sutrikimais dažniausiai susiduriate?
- Sulėtėjusi kalbos raida, kuomet vaikų žodynas neatitinka jų amžiaus, dažna, bet daugeliu atveju išaugoma bėda.
Sudėtingesni atvejai, kuomet vaikutis turi kalbėjimo ir kalbos sutrikimų. Pavyzdžiui, neištaria kai kurių garsų. Gali būti š, č, ž, r, k, l - labai priklauso nuo vaiko. Gali netaisyklingai gramatiškai dėlioti sakinį. Gan dažnu atveju vaikai ateina su silpnu žodynu, nepakankama rišliąja kalba. Kas vienam lengva - kitam gali atrodyti neįveikiama užduotis. Vaikai psichologiškai labai išgyvena, jiems sunkiau prisitaikyti prie bendraamžių, jaučiasi „prastesniais".
Mažieji gali būti itin žiaurūs ar net tyčiotis. Žinoma, pedagogai stebi aplinką, vertina situacijas ir stengiasi užkirsti kelią bet kokioms ankstyvosioms patyčių užuominoms.
- Ar gali tėveliai patys padėti savo vaikui? Kaip tai galėtų padaryti?
- Žinoma. Pirmoji ir pagrindinė pagalba - kuo daugiau kalbėti su savo vaiku, sekti pasakas, Vėliau jau galima prašyti, kad atpasakotų, kartu kurtų istorijas, dainuoti ritmines daineles, mokinti mintinai dvieilius, žaisti kūrybinius žaidimus. Svarbiausia - bendrauti su savo vaiku. Joks televizorius ar lavinamosios dainelės internetinėse platformose nepakeis natūralaus ir tiesioginio bendravimo su tėvais, artima aplinka.
O patiems mažiausiems svarbiausia lavinti smulkiąją motoriką. Per smulkiąją motoriką lavėja vaiko kalba. Tai neatsijama kalbos raidos vystymosi dalis.
Tačiau, jei sutrikimai jau pažengę ir lengvai nesikoreguoja, būtina specialistų pagalba. Logopedas tėveliams pateikia rekomendacijas, kokius pratimus derėtų daryti namuose, kaip lavinti vaiko kalbą. Visada akcentuojame būtinybę kuo daugiau bendrauti, kalbėti su savo vaiku, o taipogi glaudų bendradarbiavimą.
- Kokios gali būti pasekmės, jei vaikui laiku nebus suteikta specialisto pagalba dėl kalbos raidos sutrikimo?
Vaikui bus labai sunku pradėjus lankyti mokyklą. Laiku nesuteikta pagalba turi įtakos skaitymui ir rašymui, dėl ko gali vėluoti ir apsunkti visas mokymosi procesas. Ilgainiui formuojasi psichologinės traumos, menkavertiškumo jausmas, nepritapimas prie bendraamžių, motyvacijos stoka.
- Ko palinkėtumėte tėveliams ir jų atžaloms?
- Palinkėčiau kuo daugiau bendrauti su savo vaiku, stebėti kalbos vystymąsi ir nevenkti kreiptis pas specialistus. Kuo anksčiau pradedama kalbos korekcija, tuo lengviau pasiekiami teigiami rezultatai.