Lietuvos „Caritas“: prisiminkime stokojančius

Lietuvos „Caritas" generalinė sekretorė Milita ŽIČKUTĖ-LINDŽIENĖ akcentuoja, kad stokojantiems
žmonėms šventinis laikotarpis suteikia papildomo streso ir įtampos. Kaip sukurti bent šiek tiek šventinės nuotaikos, kai stokojama pagrindinių dalykų? Iššūkių būna įvairių, - ne tik stoka, bet ir užklupusios bėdos, liga, negalia, netektys ar skyrybos.

Ko šiandien labiausiai tokiems žmonėms reikia? Pasak M.Žičkutės-Lindžienės, būtų sudėtinga rasti vieną stebuklingą receptą, kuris padėtų visais gyvenimo atvejais, tiesiog pirmiausia būkime atidūs. „Kviesčiau visų pirma matyti savo aplinkoje, kaimynystėje, laiptinėse, bendradarbių ar vaikų klasiokų šeimas.

Galbūt neteko artimojo, sunkiai serga ar slaugo ligonį, ilgus metus turi negalią, o galbūt ištiko gaisras ar kita bėda. Šiame laike išklausymas, dėmesys ir savo turimo gėrio pasidalinimas nuo šventinio stalo būtų mažas žingsnelis bendrojo artumo link", - teigė ji ir pridūrė, jog svarbu - jei tik galimybės leidžia - dalintis savo turimais resursais. Jei negalime tiesiogiai pasiekti stokojančių, galime prisidėti prie organizacijų, teikiančių pagalbą.

Pasak Lietuvos „Caritas" generalinės sekretorės, ši pagalba reikalinga ne tik šventiniu laiku, bet ir įprastomis dienomis, nes stokos ir skurdo situacijos yra kompleksinės ir nesibaigia su šventiniu laiku.

„Caritas" Lietuvoje teikia įvairialypę pagalbą, pradedant nuo tiesioginės pagalbos maistu ar daiktais iki socialinių darbuotojų konsultacijų, palydėjimo ir sistemingo bandymo išeiti iš sudėtingų situacijų į visuomeninį gyvenimą, kur būtų įgalintas kurti savo gyvenimą.

Šventiniu laiku mūsų savanoriai visoje Lietuvoje, tiek miestuose, tiek mažuose miesteliuose ar kaimuose, stengiasi aplankyti ir prisidėti prie oresnių švenčių, šiuo metu tūkstančiai Dosnumo krepšelių, kuriuos užpildė geros valios žmonės, keliauja į vis skirtingus namus ir neša vilties ir gerumo žinią. Savanoriai kantriai budi ir laukia senjorų skambučių „Caritas" klauso linijoje", - pasakojo pašnekovė.

M.Žičkutės-Lindžienės teigimu, kai kur „Caritas" žmonės stengiasi sukurti mažąsias Kūčias, t.y. į mažus indelius sudėlioja įvairių pagamintų patiekalų ir juos dalina žmonėms. Kokia nuostaba juos ištinka, kai pamato, kad į namus atkeliavo net keletas šventinių patiekalų, taip seniai matytų ir ragautų.

Kiekviena istorija unikali

Lietuvos „Caritas" daug kur turi išlikusias tradicijas pakviesti vienišus, stokojančius ir sunkiau besiverčiančius žmones šventinių pietų į parapijas, kai kur jie vyksta Kūčių dieną, kai kur šv. Kalėdų dieną.

„Savanoriai parapijose su meile ir rūpesčiu tam ruošiasi. Štai kaip tik girdėjau istoriją, kaip planuoja prisidėti ir parapijos kunigas. Jis planuoja gaminti tradicinę baltą mišrainę ir po pietų dar įdėti jos į indelius išsinešti. Tai tarsi ir maži dalykai, atliepiantys bazinius žmogaus poreikius - būti sočiam, tačiau tai kalba apie kur kas platesnį ir gilesnį rūpestį žmonėmis", - tikina M.Žičkutė-Lindžienė.

Šeimų, kurioms padeda „Caritas", istorijos pačios įvairiausios. Štai pašnekovė prisipažino širdyje nešiojanti gausios šeimos istoriją, kur šeimos tėtis prieš šventes eina ir prašo pagalbos ne sau, vaikams, nes nori bent šiek tiek namuose sukurti šventinės nuotaikos. Prašo eglutės, kažko mergaitiško mergaitėms dovanų, berniukams kažko, kas būtų vaikiška. Pats užaugęs globos namuose, jautęs visada stoką, visais būdais siekia, kad jo vaikams tas jaustųsi kuo mažiau.

Gyvenimas klostosi sudėtingai, ne visada užtenka turimų įgūdžių, kad išsilaikytų darbo rinkoje, bet nepasiduoda. Ne tik prašo pagalbos, bet ir pats ieško būdų, kaip užsidirbti, tik sako, kad gavus algą kartais neatsilaiko ir visko priperka vaikams, o paskui mėnesio pabaigoje pritrūksta lėšų. Žmogus stengiasi, kaip gali.

„Marijampolėje „Caritas" padeda vienišai mamai, auginančiai du vaikus. Šeima gavo socialinį būstą, tačiau jam reikalingas remontas. Su „Carito" pagalba žmonės aprūpinti būtiniausiais baldais ir buitine technika. Šiauliuose padėta vyrui, atsidūrusiam gatvėje be dokumentų.

Jis sulaukė pagalbos tvarkantis dokumentus, gavo maisto, drabužių ir galimybę pradėti savarankišką gyvenimą. Dėl vaikų savo vardo ir kaimo neviešinanti moteris „Carito" pagalbos pasiprašė susirgusi kraujo vėžiu, nors jau 9 metus slaugo nevaikštantį vyrą ir viena išlaiko šeimą", - vardijo Lietuvos „Caritas" generalinė sekretorė.

Gausu istorijų ir pasakojimų, kaip „Caritas" per Dosnumo krepšelį aplanko vienišus, ligotus, mažai socialinio kontakto turinčius asmenis, kaip jie nustemba sulaukę svečių, kaip nori pasikalbėti, stabtelėti, bent šiek tiek pabūti.

M.Žičkutė-Lindžienė akcentuoja, kad organizacijos neina po namus ir neprašo aukoti pinigų, tam yra aiškios ir plačiai komunikuojamos priemonės, jos yra skaidrios ir lengvai patikrinamos per viešąją erdvę. Tai įvairios akcijos, apie kurias komunikuojama, ir jos vyksta ne slaptai, o viešai, su organizacijų atributika.

„Pavyzdžiui, kartais girdime, kad kažkas vaikšto po namus su „Caritas" žvakelėmis ir prašo aukoti, tačiau mūsų „Caritas" žvakelės yra tik parapijose, „Caritas" centruose ir akcijų metu prekybos centruose. Po namus neinama ir neprašoma aukoti. Informaciją apie vykstančias akcijas visada galima pasitikrinti interneto svetainėje www.caritas.lt", - informavo ji.

Lygiai taip pat telefonu organizacijos neskambina ir neprašo aukoti pinigų, informaciją galima pasitikrinti oficialiose interneto svetainėse.

Skaičiai

Per praėjusius metus „Caritas" Lietuvoje padėjo per 68 tūkst. žmonių: 21 783 alkstantiems; 20 000 stokojančių aprangos, apavo ir būtiniausių daiktų; 10 200 karo pabėgėlių; 4865 nedirbantiems, gaunantiems socialinę pašalpą; 4497 šeimoms; 3321 vaikui; 3117 senelių; 3082 pabėgėliams ir migrantams; 2282 patiriantiems benamystę; 1987 vienišiems; 1447 sergantiems; 1180 turintiems negalią; 780 teistiesiems ir jų artimiesiems; 574 kenčiantiems nuo priklausomybių; 69 nukentėjusiems nuo smurto.

Lietuvos „Caritas" informacija