1 nuotr.Lietuvos bankas (LB) siūlo teisės aktų pakeitimus, skirtus kovoti su finansiniu sukčiavimu. Kaip skelbia centrinis bankas, tarp svarbiausių pokyčių – sugriežtintas mokėjimo operacijų patvirtinimas bei teisė bankams nurašyti lėšas iš gavėjų sąskaitos, jei paaiškėja, kad jos įgytos neteisėtai.
Projektus Vyriausybė Seimui teiks artėjančioje pavasario sesijoje.
„Sukčiavimo apimtys yra kaip plintantis gaisras. Ką mes norime padaryti, tai sukurti ir suteikti finansų rinkai priemones, kad tą gaisrą būtų galima gesinti. Siūlomais pakeitimais norime suteikti daugiau aiškumo bei konkretumo finansų rinkai, jos dalyviams ir gyventojams", – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Skelbiama, kad vienas svarbiausių pakeitimų yra susijęs su mokėjimo patvirtinimo (autorizavimo) sąvoka. Pagal naują tvarką, mokėjimo operacija nebus laikoma autorizuota, jei ją inicijavo ne pats klientas arba tai įvyko be jo sutikimo, nors mokėjimas būtų patvirtintas naudojant vartotojo atpažinimo priemones.
LB tikina, jog šis pokytis itin svarbus, nes dauguma sukčiavimo atvejų grindžiami socialinės inžinerijos metodais, kai sukčiai išvilioja arba pavagia klientų prisijungimo duomenis.
Tarp kitų reikšmingų pakeitimų centrinis bankas siūlo naujas atsakomybes mokėjimo paslaugų teikėjams: įpareigojimas keistis informacija sukčiavimo prevencijos tikslais, teisė nurašyti lėšas iš gavėjo sąskaitos, jeigu paaiškėtų, kad jos gautos sukčiavimo būdu.
Teigiama, kad mokėjimo paslaugų teikėjai, turėdami pagrįstų įtarimų dėl sukčiavimo, taip pat privalės stabdyti mokėjimo operaciją arba atsisakyti ją vykdyti ir privalės kompensuoti vartotojų nuostolius, jeigu pinigai buvo išvilioti apsimetant vartotojo banku ar kitu mokėjimo paslaugų teikėju.
Iš viso – daugiau kaip 20 įstatymo pakeitimų
Centrinis bankas tikina parengęs daugiau kaip 20 reikšmingų Mokėjimų ir Vartojimo kredito įstatymo pakeitimų, taip siekdamas į teisės aktus perkelti dalį savo anksčiau pateiktų rekomendacijų bei būsimo Europos Sąjungos (ES) reguliavimo nuostatų.
Teisės aktų pakeitimų projektus LB pateikė Finansų ministerijai.
Pavasarį juos priėmus Seime, dalis pakeitimų įsigaliotų 2026 m., o dalis – 2027 m. lapkritį, t. y. anksčiau, nei įsigaliotų nauji ES teisės aktai.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, per praėjusius metus finansų įstaigos neleido pasisavinti beveik 40 mln. eurų, sustabdytų lėšų suma siekė apie 15 mln. eurų.
Tiesa, per pastaruosius dvejus metus sukčiai iš gyventojų ir įmonių kasmet išviliojo po 20 mln. eurų.
Anot LB, augantis sukčiavimo mastas atsispindi ir ginčuose su bankais ar kitais mokėjimo paslaugų teikėjais.
