Lietuvos teisėsaugai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl JAV seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino byloje paviešintos informacijos, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius akcentuoja, kad rezonansines bylas tiriančių institucijų darbas privalo būti depolitizuotas.
„Pirminis vertinimas gal buvo vienoks, paskui pasikeitė situacija ir priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą (dėl Epsteino failuose pasirodžiusios informacijos apie Lietuvą – ELTA). Mes visada atsakingai vertiname bet kokią informaciją, ypač jeigu tai yra susiję su prekyba žmonėmis, (…) atsakingai priimame sprendimą,“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė ministras.
„Mes viduje pas save ne kartą pakalbame tarpusavyje su teisėsaugos institucijomis apie galimus tyrimus, bet tikrai reikia nusišalinti politiškai – mano manymu, teisėsauga turėtų būti maksimaliai depolitizuota ir iš mano komandos tikrai jokio spaudimo nėra (daroma atliekant šį tyrimą – ELTA)“, – tikino V. Kondratovičius.
Anot jo, prekybos žmonėmis problema Lietuvoje per šį dešimtmetį sumažėjo, nes šalies teisėsauga, visuomeninės organizacijos tam nuolat skiria didelį dėmesį, stengiasi padėti į nusikaltėlių tinklus patekusiems žmonėms.
„Tai labai priklauso nuo ekonominės situacijos tose šalyse, kurios yra paveiktos prekybos žmonėmis, šiandien situacija pas mus yra geresnė, prevenciškai skiriame didelį dėmesį, kad tokių dalykų nebūtų“, – teigė ministras.
„Lietuvoje turime tokių situacijų, (…) dažnai tai yra žmonės, kurie praranda bet kokį tapatybės dokumentą, praranda viltį, ne visada suvokia, ką daryti, kaip nueiti ir pasakyti teisėsaugai, kad aš esu tokioje situacijoje“, – aiškino V. Kondratovičius.
Kaip skelbė ELTA, JAV Teisingumo departamentas praėjusį penktadienį paviešino daugiau kaip tris milijonus puslapių J. Epsteino bylų dokumentų, taip pat nuotraukų ir vaizdo įrašų.
Ankstesni dokumentų viešinimai atskleidė J. Epsteino ryšius su žymiais verslo vadovais, įžymybėmis, mokslininkais ir politikais, įskaitant JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir buvusį prezidentą Billą Clintoną.
Lietuvos vardas paviešintuose dokumentuose minimas daugiau nei 1,2 tūkst. kartų, Vilniaus – daugiau nei 1 tūkst. kartų.